love me when i least deserve it, because that’s when i really need it

Kartą ėmiau kristi - žemyn, žemyn.
Pamaniau, kad tai mirtis. O gal tai buvo gimimas. Prisiminiau, kaip mąsčiau, kad nėra ko bijoti, nes galiu nukristi tik į savo rankas.
Lygiai taip pat būna ir jiems, tik jie to nežino. 

"Rūta per rami jūsų chebrai."
taip sakė jis jai. taip, daugeliu atžvilgių esu kitokia nei jos dvi. jos svaidosi keiksmažodžiais į žmones - aš tyliu. jos stumdosi ir mušasi - aš stoviu. jos rėkia, jos pyksta, jos grasina - aš žiūriu ir galvoju "dieve, kada visa tai baigsis?".
ir jos gali taip daryt kiek tik nori, netapsiu kaip jos. nesu tokia. nebūsiu.

pagal simptomus, sergu depresija. ir man taip linksma, kai skaičiau ir mintyse žymėjausi teigiamai. taip, galbūt iš dalies ir sutinku. bet juk niekas nemato! niekam net neįdomu :) tai aš tik juokiuos, juokiuos, juokiuos iš visko. jeigu taip, tada man viskas gana gerai. o būna, kai tik sėdžiu. kai tik galvoju. ir tada viskas, ko norėčiau, kad niekas neklaustų "kas blemba tau yra, kad nekalbi?". jos nesupranta. jos liepia, kad tai daugiau nebesikartotų. bet aš juk ne daiktas, kuriam gali nustatyti emocijas argi ne? aš joms nepriklausau. kada noriu, tada tylėsiu. kada norėsiu, tada kvatosiu.

ir mirsiu, ir po velnių, man vienodai, kad joms tai nepatinka.

i'm having so much fun it's almost a criminal

Gyvenimas yra toks... visoks. -Kelė Market 

tiek daug nuotykių. nenoriu pamiršti tų mažų smulkmenėlių, suteikusių man trupinėlį džiaugsmo.
ilgas kelias dviračiais link ežero. daug juoko. važiavimas be rankų. užtvanka. varlės ežere ir vandens vabalai. ledų pirkimas. ledų valgymas. pyrago gaminimas. mažutės dramos. seniai matytas draugas. nuoširdūs pašnekesiai naktį vaikštant. erkės (!!!), ačiū Dievui, ne ant manęs. miškas. daug žibučių. daug rąstų ant kelio, dviračio varymasis. pasiklydimas. kelio ieškojimas. daug žibučių. laukinis kiškis. pelėda. kiaušinių dažymas. vėlykos. linksmi veidai. besileidžianti saulė. netyčinis traktoriaus užvedimas. nuostaba. jų lakstymas po svetimą kiemą. truputis liūdnų akimirkų. sunkus kvėpavimas, kai trūksta oro. saulės spinduliai. du maži vaikučiai. saldus miegas. knyga, kai neturi kas veikti. važinėjimasis dviračių. ar aš jau minėjau juoką?
daug daug juoko.
ir atsisveikinimas. viltys, kad laikas nesant kartu neprailgs.

o, ir ta nemiga. ir ta šampano taurė. ir tada toks sunkus kėlimasis anksti ryte. miegas mašinoje. pats saldžiausias miegas savo lovoje.



ir štai aš čia. tokia pati, tokia pat nauja. laiminga.

don’t say you love me unless you really mean it, because i might do something crazy like believe it

Aš verkiau, aš juokiausi, o dabar plūstu krauju. Taip buvo atsitikę ir ankščiau - daug kartų, bet kaskart viskas atrodo kitaip. Tartum iš tikro būčiau tapęs jaunutis ir nekaltas.
Anąnakt gulėjau dykumoje, jis gulėjo po žvaigždėmis. Už Mėnulio kalnų, palei žemės išlinkį driekėsi mano šėšėlis, o manyje knibždėjo ir rėpliojo mažučiai gyvi padarėliai.
Aš buvau smėlis ir akmuo. Sužiedėję mano viduriai buvo apsitraukę brangakmenių pluta. Mano širdis buvo išsilydžiusi.
Tai buvo sapnas - utelės mano drabužiuose.

šiandien jaučiuosi šiek tiek suaugusi. šiek tiek atsakinga už savo veiksmus, už savo ateitį.

žinau, kad taip ir yra, bet nejaučiu valdžios savo rankose. nėra ambicijų, nėra svajonių, nėra ir ateities.
o šiandien buvau atvirų durų dienoje. buvau gimnazijoje, kurią planuoju lankyti kitais mokslo metais. buvo sunku prisiversti nueiti. tarsi tada, kai įžengsiu pro duris, viskas pasikeis. viskas ir pasikeitė.
dabar ant stalo guli prašymo lapas į tą mokyklą. aš jį užpildysiu. apsilankysiu dar dviejose mokyklose. galbūt irgi paimsiu prašymus, tiesiog prisiminimui. baigsiu aštuonias klases, pradėsiu devintą naujoj.


ir jau net šiandien spėjau užsišokti ant gimnazijos prezidentės. bet ar man rūpi? kitais metais ji nebebus tokia, kitais metais... kas nors kitas. štai ir viskas.



beje, atostogos. ilgai nelauktos, neilgai lauktos. bet atėjo. štai tokios.

you're like a rush, you're like a drug

Negali būti tamsos be šviesos. Kartą aš stojau į nuožmią kovą su savo paties šešėliu - tai buvo didinga kova, nusiritusi per visus žemynus ir vandenynus. Jis bėgo, aš jį vijausi, ir mes iki šiol gainiojame vienas kitą danguje. Aš myliu jį, aš jo bijau.
Nugali naktis, paskui nugali diena.
Vakar mane perveikė kita galybė. Kaip apdujęs jutau smūgius ir buvau visas sudaužytas. Aš verkiau, mano ašaros buvo šlapios, aš kaip sužavėtas susėmiau jas smulkiais pirštais, žiūrėjau į jas, ragavau jų skonį nuo ašarų upelių išvagotos murzinos odos.
Jos buvo jūros skonio.

Sakytum, Lietaus karalienė būtų mane perspėjusi.
Aš jos paprašiau mane surasti. Nes mano viduje tuštuma. Kažkas palaidojo mane giliai po odos, kaulų ir raumenų sluoksniais. Kažkas atėjo ir pavogė visus mano sapnus. 

ne, man nepatinka pikti žmonės. kurių viduje pilna pykčio, neapykantos, neteisybės, neigiamų emocijų. nes, jeigu su tokiais žmonėmis būsiu, pati tapsiu tokia. ir tada aš savęs nekęsiu.
jos dvi. kas atsitiko? ar pasaulis apsivertė aukštyn kojomis? man baisu ir žodį pasakyti, kad tik nebūčiau piktai pasiųsta į šoną. tarsi manęs nebereikėtų. o kitą minutę jau kalba lyg du normalūs žmonės.
gal joms kas nors neduoda ramybės? šiandien nuoširdžiai galvojau, kad joms reikia pagalbos, kai rėkė per visą mokyklą keiksmažodžius ir grasinimus visai nekaltam žmogui.
rėkia ir ant manęs. išsigalvoja nebūtų dalykų, verčia kaltę ant manęs, tarsi aš jas palieku. bet, wait, jos neduoda man kito pasirinkimo. juk tai NE aš klykiu ant jų, tai NE aš pikta ir keikiuosi kaip paskutinė bomžė šiam pasauly.
net didžiausi priešai, kuriuos esu turėjus, nebuvo tokie pikti.



ir dar man įdomu, kaip jis jaučiasi. ar dar skaitė tą žinutę, kur atsisveikinau ar ištrynė tik supratęs esmę? ar jis labai liūdėjo? bent jau dabar, pagal Eglę, jis elgiasi labai keistai, kalba nesąmones. vargšelis. bet man jo negaila, tik juokinga. iš kalbų susidaro, kad jam dėmesio trūkumas ar baisus savimeilės pažeminimas.
taip, gal aš ir beširdė. taip, gavau velnių iš tų pačių draugių. taip, gavau pagyrimą iš kitų dviejų draugių. ir pati asmeniškai manau, kad pasielgiau teisingai.

jaučiuosi laisva 

but i can’t move the mountains for you

 

Ir darau neįmanoma -
Bandau tavo šukes suklijuot.
Padaryt tave nepalaužiamą
Prieš atmerkiant akis,
  Kad matytum tik grožį. 

taip, man patinka erzinti žmones. taip, man patinka, kad ant manęs pyksta. taip, man patinka būti šiek tiek negerai. 

ir mane erzina, kai aš būnu bjauri, bet niekaip neatstoja. gal man reikia laiko ar erdvės. o gal aš noriu viską baigti, viską pamiršti.

pagaliau pavasaris. dar šaltokas, vėjuotas, nelabai svetingas, bet saulėtas. laukiu vasaros. po savaitės atostogos, jeigu neklystu, bet nelabai laukiu. nesinori niekur važiuoti, o aš žinau, kad reikės, nes visada reikia. nors niekas ir neverčia, aš nuliūdinčiau žmones, kurie manęs tenai laukia. todėl važiuoju. nes reikia, nors niekas neverčia.

ir šiaip, nežinau kas rašyt. tokios vienodos, tokios bemintės, bejausmės, nevertos aptarinėti dienos.

fuck your feelings