people like you are the reason why we have middle fingers

I’ve learned that you can’t please everyone.
So don’t even try it. It’s a waste of time trying to make everyone like you. Just be you.
I’ve learned the hard way and in the end, some people are just so full of hate that no matter what you say or do, they’ll always have something to say. They’ll never like you. So fuck them. – Megan Fox

dar vienas randelis kažkieno širdyje, dar vienas brūkšnelis popieriaus lape, dar vienas potepis gyvenimo paveiksle, dar vienas prisiminmas kažkieko širdyje, dar viena istorija kažkieno lūpose, dar viena detalė pilyje...
negalima sakyti, kad viskas baigėsi. taip nėra. bet kažkas prasidėjo ir tai jau faktas.

iš tikrųjų, tai naujoji klasė užpisa, nes nebėr nieko įdomaus, kai Fleksas išėjo. o dar tos kalės...


žodžiu, rašiau čia prieš kelias dienas, bet buvo per trumpa, tai dabar rašau, nors turėčiau ramiausiai gulėt lovoj ir verstis save miegot. like I always do.
mano pažymiai labai įvairūs. galiu pavardint, pažvenkit, leidžiu.
chemija - iš dvidešimt taškų surinkau vieną tašką.
matematikos gavau ketvertą ir aštuonetą.
kūno kultūros dvejetą.
lietuvių penketą ir šešetą.
biologijos penketą.
istorijos dešimtuką.
geografijos ketvirtą ir penketą berods.
ir panašiai...

nesuprantu, kas man darosi. matematika tik patinka ir sekas, toliau tai ten nifiga man niekas nesiseka. nors atrodo ir mokausi ir mane jau nerd'e pravardžiuoja ir šiaip krč... klasės tikintysis, Meile, nu žinai iš A klasės tas kur aukštas Donatas klapčiukas. nu. bet tai man ir nesiseka. dingo Fleksas, dabar šitas spokso, šiandien išvis net kažką jis ten su rankom padarė, nelabai pagavau kampo. parūpėjo paniūrkyt ar ką? o.o
kai tik pamatau savo akių frontę blondį, visada nusisuku. tik vieną kartą jis mane užklupo netikėtai, kai sėdėjau klasėj ir žiūrėjo pro praviras duris ir tas baltapūkis prasinešė ir... susigaudė žvilgsniai. nekenčiu.

šiaip dabar tai visai faina klasėj, kai nėr kalės nr.1. jeigu nebūtų išvis visų kalių, tai man patiktų. o dabar jos visos kalės. bernai tik normalūs, nors apie kai kuriuos tai patyliu... ak tas gineičiokas. xD


o šiaip tai per pertrauką einu su V ir Ž į rimi, perku bandeles, kartais dar ir nusiperku tai caffe latte, kartais kubuš, kartais ten kažkokio nžn ko, kartais energy drink ir šiaip mėgstu išbandyt visokius gėrimus (kaip nuskambėjo). tos visos devynios tai sudaro daugmaž darnų būrelį, nors vistiek E ir Ž labiausiai ten nusodintos. aš tai patyliu.
man iš tikrųjų tai net gaila, kad tokio žemo proto panos... nu nežinau. nepatinka man nei viena ir viskas. visiškai. su bernais draugauju ir man nuoširdžiai px. tie bent normalesni, jokių intrigų ir panašaus šūdo.



ahaaaaaa, ką žinau ką dar papasakot. klausau dabar Hyper Crush - Fingers Up ir Hyper Crush - Maniac. jeigu kam įdomu, galit pasi'jautub'int.


o šiaip aš prisilakus energy drink, kurio dar pusę buteliuko, mano mityba apsiriboja bandele ir fry fries... mane patraukė nesveikai ant junk fūūdo. net apie mėsainį svajoju nuo miesto šventės... eh... matyt organizmui trūksta riebalų. einu gert aliejaus vadinas.


nu ką.

if home is where the heart is then my home is where you are

Aš nemiriau, bet praradau gyvybės dvelksmą:
Įsivaizduok, kuo aš tapau,
kai netekau iš karto ir gyvybės, ir mirties.

velniop.
viską velniooooooop.
o gal ir nieko.
hmm, pirmadienis. na ką, dar viena diena tenai. praėjo tik savaitė ir dvi dienos tenais, bet atrodo, kad ištisas mėnuo. tiek daug įspūdžių, haha, tai kas bus po mėnesio? turbūt nieko neatsiminsiu.

o šiaip tai nesijaučiu taip smarkiai sudaužyta, kaip kad galvojau. na aišku, skauda. vemt verčia žiūrėt į kalę nr.1. ir šiaip, nemalonu matyt kaip kas nors iš klasės ateina su jo fun cap'u arba kaip jis nusuka žvilgsnį mane pamatęs ir apsimeta, kad nematė.

bet yra Dovydas. :D jaučiat, spėjau susapnuot jau jį. kiek atsimenu, tai žvengėm abu iš kažko, buvo linksma. kuri dar nežinot, tai jo fb Dovydas Fleksas. ir šiaip, užvakar daviau jam savo nr, tai vakar parašė, pakalbėjom... taip sakyčiau labai pieviškai. šiandien nerašiau, o jis irgi. rytoj parašysiu, pakankinsiu. ir šiaip nesu tokia, kad lysčiau šiknon. man pačiai patinka, kai palieka erdvės. aš jos irgi stengiuosi duoti.
ah, ir šiaip. gyvenimas visai neprastas atrodo.

siunčiuosi dabar Sims3, tik labai lėtai siunčiasi ir stringa ten kažkas... gal susitvarkys.

ir man taip norisi kurti, ką nors rašyti, bet taip nėra minčių. taip siaubingai. arba jeigu ką parašau, tai būna didžiausia nesąmonė.


verčiu prirašytus sąsiuvinius savos kūrybos, savų minčių, šypsausi dėl tragiško rašto, o kartais tiesiog perskaitau ir mintis užplūsta liūdesys ir... ilgesys. buvau tokia įdomi asmenybė, nesuprantu, kur aš dingau. kaip kad skaičiau kažkur, kad mes rytą nebe esam tokie, kokie buvom vakarykštę dieną. kažkas atsitiko, kažką pamatėm, pasakėm, išgirdom ir mūsų patirtis mus pakeičia. štai kaip. penkiolika metų keistis... metai atgal... du metai... trys... palyginus kokia buvau šeštoje klasėje, tai šis pasakymas toks teisus.

kažkas, ką radau kažkada parašyta:

Turiu daug demonų savy,
Nugalėt jiems reik jėgų.
Bandau įžvelgt ką nors tavy,
Kad pasisemčiau daugiau vilčių.
Tik mano rankos ne geležinės,
O širdis ne akmeninė.
Nestabili aš lyg supynės,
Nuo menko vėjo jau skrendu,
Bet pabaiga tai dar ne paskutinė.
Ir kartais nebyliai verkiu, 
Nes iš rankų slysta meilė,
O piktas balsas grasina nužudyt
Mano sudaužytą valią,
Po visam ją paskandint,
Kad šėtonas įgautų galią
Išnarstyt mano baltus kaulus.
Tamsų šešėlį aš nešuos,
Atsiminimus visus patirtus.
Gilią ir purvina duobę sau kasuos,
Tuo pačiu rėkiu skausmingai,
Plaučiai plyšta tyliai.
Krentu be garso į pelkyną,
Pilną piktų ir betikslių sielų.
Norėčiau išrast joms vaistą,
Kad pasijust geroms padėtų.
Tik staiga aš be riksmo paklaikstu - 
Niekam nereikalinga juk esu.
Žvelgia mano žalios akys
Į nežinomus bjaurius pasaulius.
Tokios ilgos ir beveidės naktys
Nepažvelgs į amžiams pasmerktus.
Kartoju melą rankas sudėjus,
Tikiu, tai malda manoji.




paskaičiau ir pagalvojau: "oh, tai mergaitei blogai."  

i deserve better and i’m going to get it

I’m going to steal your heart away.

penktadienis, savaitgalis. pagaliau! tas žadintuvas visą savaitę mane žudė, keldavausi ir kokias dešimt minučių dar nepmatydavau pasaulio.
o šiaip klasė ir patinka ir ne. patinka klasiokai, Dooovyyydasss (mm), o klasiokės, tai tik Benita ir Ieva malonios ir bendraujančios, negalvoja, kad sergu kokiais raupsais, lol. nors šiaip aš pati su tom dviem kalėm pradėjau negražiai elgtis, nors visiškai nesigailiu, nes jos kalės. aš joms ne daiktas.

"- Rūta, palaikyk mano tašę.
- Dėk ant žemės.
 - Nu davaiii, gi mano vaikas čia, ne ne ne. Devintas mėnesis.
- Sveikinu."

 bybio per dantis tokiai, aš ne kabykla po velnių. bet bent jau gerai, kad po šio gražaus ir pikto pokalbio daugiau nekniso proto. susiprato, kad aš nenusiteikus draugaut. ha. toks dalykas, kad aš gerai sutariu su kai kuriais bernais, tai jos jau norėjo prie manęs derintis, nes jas pačias vadina fyfom ir ryžom, ha.

o šiaip per pertraukas taškaus su Vaida ir Žydrūne, ypač kai einam per ilgąją į Rimi, atsijuokiu už visas rimtas pamokas. dar rašėm matematikos savarankišką, parašiau visus uždavinius ^^ nesijuokit, nes aš niekad nieko neparašydavau. įdomu, koks bus pažymis. nekantrauju išvysti.


dar skaitau šiuo metu "dešimtasis ratas", labai įdomi knyga. Jodi Picoult manęs dar nenuvylė. ir nudžiugau, kad mokyklos bibliotekoje yra knygų, kkurių dar neskaičiau, taigi, man malonu bus apsilankyti tenai, kai baigsiu skaityti šią.


gyvenu.
su eilėraščiu, su daina.
su mintimi tai linksma, tai ne.
ir skraidau lyg paukštė,
ir bėgu lyg žirgas.

i kill people in my mind

You say that you love rain,

but you open your umbrella when it rains.
You say that you love the sun,
but you find a shadow spot when the sun shines.
You say that you love the wind,
but you close your windows when wind blows.
This is why I am afraid, you say that you love me too.

-William Shakespear. 

faktai:
10 merginų.
16 vaikinų.
3 grupuotės merginų.
3 merginos.
4 merginos.
1 aš.
jau dabar matau, kad mokytis bus sunku.
o pamokos bus nuobodžios, nes iš šiandien buvusių sėdžiu viena, išskyrus rusų.
mūsų rusų pogrupyje tik 4 merginos.
per matematikos pamoką sėdžiu tarp vaikinų.
mačiau 3 kartus Erviną.
o ta Ervino kopija yra tokia pati vieniša kaip aš.
ne, meluoju, vienišesnė.
per pertraukas susitinku su Vaida ar jos pussesere Žydrūne.
ir aš vis dar optimistiška.
vis dar myliu gimnaziją.
šiek tiek klaidžioju po mokyklą.
nors greitai viską atrandu.
ir ant nosies toks piktas dalykas, kuris toks šūdinas, kuris atrodo kaip šūdinas auskaras. labai šūdinas.




žodžiu, šiandien pati atsikėliau pusę septynių, kas buvo labai keista. nors malonu atsikelti pačiai, kai niekas nekelia, ir dar laiku.
nelaukiu pirmokų krikštynų. ką aš žinau, ką tie dvyliktokai sugalvos, po velnių?
patinka nauja aplinka, kitokie žmonės ir visa kita.
tik keistai jaučiuosi, viską rašydama.
ak, pala, aš jums nesakiau? hahaha, aš su Ervinu nebedraugauju. ar galit patikėt? taip, jūs teisingai perskaitėt, kažkodėl manau, net antrą kartą.
neklauskit kodėl. taip atsitiko. mažiausiai noriu apie tai galvot, nors buvo sunku, kai mums matematikos dvi pamokos buvo šalia, whew.

šiapi ar taip, viskas gerai. viskas fuckin' okay.

here comes that feeling you thought you'd forgotten

I'm going right to the hell. 

su gedulo diena, mažulės. su rugsėjo pirma.

na ką gi, pamačiau daug pažįstamų veidų, daug, labai labai daug naujų veidų ir žinot ką? aš pamilau gimnaziją. tai sau mintyse ištariau, kai stovėjau laiptų viršuje, lauke, o netoli manęs iš mašinų aikštelės važiavo mokiniai su mašinomis ir visi pypsino, tarsi darni bendruomenė. o dar džipas, kuriame sklido tranki muzika ir buvo prisėdę bilenkiek vaikinų, kurie rėkavo ir... na... pagalvojau, kad taip darysiu ir aš. tada ir suvokiau, kad džiaugiuosi.

jeigu nežiūrint į mokslus. šiaip ar taip, laukiu rytdienos. nors nekenčiu anksti keltis. bet noriu pamatyti klasiokus, noriu juos pažinti. be to, bene visi pasirodė draugiški, kai kurie išvis labai linksmi. o ir klasėje daug pažįstamų veidų.


ryte blūdinėsiu. ieškosiu kabinetų, jausiuosi labai žalia ir panašiai, bet man tai mažiausiai rūpi. smagu būti gimnaziste.


ir dar picerijoje mačiau Hannah Murray. arba bent jau idealią jos kopiją, tikrai. žiūrėjau išpūtusi akis, tad esu įsitikinusi.

na ir šiaip, sandalai nutrynė kulnus iki puslių, jaučiuosi privargusi, skauda galvą, o vaistus jau išgėriau visus, bet... ai.



na, ahhhhhhhhhhhhhhhhh, ar žinot ką? mano klasėje yra blondino kopija nr2. kažkaip per daug kopijų šiandien mačiau. bet, gerai, kad ne toks gražus. na, bet vistiek, kai sėdėjau klasėje ir pasukau galvą į šoną ir pamačiau tą vaikį, pasijaučiau kaip žaibu trenkta. jis buvo nulenkęs galvą, veido beveik nesimatė, bet plaukai... dieve mano. o ir šiaip veido forma panaši, dar kai ėjo paduot mokytojai lapelio, paėmė toks jausmas, kad į Erviną žiūriu.



niekur negaliu rasti palengvėjimo. net nebedrįstu kreiptis į Dievą, kol gi tu padėsi, ką, drauguži? pats skendi rūpesčiuose ar tai narkotikų liūne, negirdėdamas savo vaikų maldavimų.