we invented the thing called fear

‘Cause sometimes angels hide their wings
An’ the Devil’s dressed like a lamb.

nusprendžiau, kad tokią dieną kaip ši reikia paminėti. taigi pasakosiu sau.

pirma, naktį niekaip negalėjau užmigti. du kartus bandžiau, voliojausi, nerimau ir neužmigau. pagrinde skaičiau poterį. septintą ryte nusprendžiau, kad miegą galiu pamiršti, nes vienuoliktą susitikimas su daktare. žodžiu, susiruošėm su motina, su taksi nuvažiavom, sulaukėm savo eilės ir tada prasidėjo... mama skundė, kad mėsos nevalgau, ale nei žuvies. tai mane tada svėrė. ūgį matavo. nebuvo prie ko prikibt. tada prikibo prie šviesios odos. bet mano oda visada buvo balta. taigi. tada lipome laiptais iki penkto aukšto atiduoti šlapimo tyrimams. visai atsipūtus vaikščiojau, susierzinus, kad reikia trintis čia. tada motina pašaukė, aš atėjau. nu ir prasidėjo... įstūmė mane kabinetan, nes aš, aišku, bandžiau pabėgt. rimtai. tas kabinetas, kaip jau spėjau suvokt kažkuria smegenų dalimi, buvo skirtas kraujui paimt. įstumta užuodžiau tokį vos jaučiamą kraujo kvapą, tokį metalinį... nežinau, kas atsitiko, nes aš savo kūno jau nebevaldžiau, o mano smegenys išmetė visišką errorą. pradėjau kvėpuot taip tankiai ir nevaldomai, tarsi nubėgus daug kilometrų, o ašaros pabiro man net nesuvokus. pamenu, pasodino į kėdę. moteris kažką kalbėjo. kažką apie skausmą. klausė, ar bijau, bet negalėjau atsakyt. žinojau, kad beveik neskaudės. aš bijau adatų. nelabai prisimenu kaip rankovė atsiraitojo virš alkūnės. motina žiūrėjo nustebusi ir beveik pašaipiai klausinėjo, ko čia žliumbiu. kai pradėjo imti kažkokį raištį ir vatą, nusisukau. stengiausi nesipurtyti, nors buvo sunku, kai nuo raudos taip purčiaus, bet vien mintis, kad gali nepataikyt ir skaudėt labiau nei įprasta arba ta adata makaliotis mano mėsoje, privertė susigriebti. įdūrė. skaudėjo. stengiausi nejudėti. kažkas kalbėjo, o tada išgirdau sakant, kad laikyčiau ištiestą ranką ir prispaustą vatą kokias penkias minutes. mamai teko valyt nubėgusį tušą, nes negalėjau paleist rankos. tada išėjom. ėjom miestu. ranką vis dar maudžia. nupirko žieminius batus, sijoną, liemenuką, kelnaičių, pasiėmiau paskutines dvi hario poterio knygas. parvažiavus namo nelabai pamenu ką dariau. žinau, kad buvo kažkur po dviejų, tada atsikėliau kažkur šeštą, nes rašė eglė, buvo atėjusi pas mane. pažiūrėjom bafę, pasivoliojom kartu lovoj ir ji išėjo. atrašiau į postą. ir dabar baigiu šį įrašą.

i can’t stand it to think my life is going so fast and i’m not really living it

There are so many moments to remember, and sometimes I think that maybe we're not really people at all. Maybe moments are what we are.
Moments of weakness, of strength.
Moments of rescue, of everything.
I see people walking through the city and wonder where they've been, and what the moments of their lives have done to them. If they're anything like me, their moments have held them up and shot them down.
Sometimes I just survive.
But sometimes I stand on the rooftop of my existence, arms stretched out, begging for more.

kur dingo rugsėjis? spalis? lapkritis? gruodis...? pasaulio pabaigos nebuvo, o gaila. visai norėčiau. mama vakar grįžo, parvežė daug daug šokolado, lauktuvių, o šiandien visą dieną tvarkėsi ir kartojo: "kaip tu galėjai kažką valyt, jeigu viskas apšikta kaip pas senas bobas?" i tried. bet šiaip viskas atrodo taip pat, tarsi keturių mėnesių net nebuvę. tik švariau. kodėl nebemoku protingai pašnekėt... nebemoku kurt eilėraščių, nebemoku rašyt, tik rpg postus, bet ir tie man kažkaip sunkiai... labai džiaugiuosi, jeigu per savaitę bent du kartus sugebu atrašyt. skaitau hario poterio knygą, pasiėmiau 2-5 dalis, dar turiu vieną ploną knygą "svetimas" ir iš marienės šiandien gavau "kaulų ir dūmų dukterį". taigi, atostogas praleisiu skaitydama. ir valgydama daug šokolado. ir storėdama. gal kada nors nufotkinsiu visus daiktus ir parodysiu, ką atvežė. o gal reiktų dabar, nes šokoladas vis mažėja ir mažėja... heh.

Q: ar jums būtų įdomu, jeigu sukurčiau kokį blogą/tumblr ir kelčiau tenai peržiūrėtus filmus ir knygas? galėčiau patarti, žiūrėt ar nežiūrėt, jeigu tik domina... na va šiaip taip.

but if i am not to be queen, what will become of me?

I like drinking coffee alone, and reading alone.
I like riding the bus alone, and walking home alone.
It gives me time to think, and set my mind free.

I like eating alone, and listening to music alone.

But when I see a mother with her child, a girl with her lover, or a friend laughing with their best friend, I realize that even though I like being alone, I don’t fancy being lonely. The sky is beautiful, but the people are sad. I just need someone who won’t run away.

atseit paskutinė diena prieš pasaulio pabaigą. supakavau visas dovanas, laiškų parašyt nesugebėjau, rytoj mama trumpam atvažiuoja pasisvečiuoti. ir jeigu buvot atidūs, turėjot pastebėti, kad neparašiau "atvažiuoja namo", nes keturi mėnesiai be jos, ją pavertė svečiu namuose. daugiau nebeturiu motinos. dabar aš užimu jos pareigas, tapau mokine-namų šeimininke. it's sounds pity.

kažkurią dieną atėjus į geografijos pamoką, mokytojas iš oro davė parašyt testą. niekas nesimokė, niekas nieko nežinojo, nes niekas niekam nieko nesakė. ir paskutinis klausimus buvo toks:

"vokiečių aukšta kultūra
jie išrado būdą
kaip išrasti samagoną
ir iš tikro šūdo

ką rodo šis ketureilis?"

yes, that's true.

rytoj paskutinė diena ir atostogos. pagaliau. vakar/šiandien pas mane nakvojo myglė, nes buvo kalėdinis vaidinimas. pasirodėm pusėtinai. buvo prasčiausias mūsų pasirodymas. nešiojau dekoracijas. su mariene. abi pasijautėm baisiai negražios ir apgailėtinos, tad vienos blaškėmės po mokyklą ir juokėmės.

ir kostiumai nebuvo tokie geri, kaip kad buvo praeitais metais. buvau labai pavargusi. ir išalkusi. ir skaudančia galva. daužta. išpuošiau kambarį: pakabinau debesėlį, snaigių ir girliandą. pastarąją savaitę daug valiau ir tvarkiau, nors vistiek viskas purvina ir negražu. norėčiau gyvent miniatiūriniame butuke. tobulai sutvarkyčiau per porą valandų, o dabar per porą valandų teišeina išsiurbt kilimus, iššluot grindis, išvalyt grindis, nušluostyt dulkes ir su šluota pervaryt visas palubes bei kampus nuo voratinklių. taip, jums labai įdomu skaityti. Vit, sakei kursies blogą. Skaiste, nebesulaukiu komentarų. Raimonda, tavo komentarai irgi laukiami. Ema, o tavęs nėra.

until the death of me, you’ll be the end of me

And finally this question, the mystery of who's story it will be. Of who draws the curtain. Who is it that chooses our steps in the dance? Who drives us mad? Lashes us with whips and crowns us with victory when we survive the impossible? Who is it, that does all of these things?
Who honors those we love for the very life we live? Who sends monsters to kill us, and at the same time sings that we will never die? Who teaches us what's real and how to laugh at lies? Who decides why we live and what we'll die to defend? Who chains us? And Who holds the key that can set us free... It's You. You have all the weapons you need. Now Fight!

gruodžio pirmas įrašas. 12.12.12. pamaniau, kad reiktų tokią dieną parašyti. gal kažką paprasto. gal nelabai. neturiu laiko rašyti, neturiu noro, jėgų, minčių. tad tiesiog paplepėsiu kaip man sekasi. o gal ir nelabai, nes gavau tris iš fizikos. semestre bus šeši. tikiuosi, dar daugiau nespėsiu susigadint. gavau šešis iš lietuvių. susigadinau ir semestre bus aštuntukas. kaip ir anglų kalboje, nors šiandien rašėm kontrolinį ir gavau aštuonis. džiaugiuosi. praeitas buvo penki. šiandien daug vaikščiojau po miestą, rašydamasi idėjas dovanoms. sako, kad žmonės pamiršta kokia kalėdų prasmė, rūpi tik dovanos. bet tais niekučiais tiesiog noriu parodyti, kad tie žmonės man rūpi. kad galvoju apie juos ir man negaila pinigų, negaila laiko, negaila. nenoriu per šias kalėdas ką nors pamiršti. noriu pasidalinti meile :) nekantrauju, kada mama pargrįš iš vokietijos kalėdoms, t.y. 21d. turbūt pasiilgau jos. bet greičiau pasiilgau stabilesnės tvarkos namuose ir maisto. visai nepasiilgau mažutės kontrolės, kurią ji sudarydavo. apsikrovusi dabar sąrašais dovanų visokių esu, suku galvą, bandydama sugalvoti geriausias dovanas... nenoriu kažko atmestino, prasto. noriu kažko iš širdies. ak, tos kalėdos. padarė iš manęs bliušinį vilkiuką.

Q: ar galvojat draugams dovanoti kažką? kokie planai kalėdoms/naujiesiems?