2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

the fallen angel believes in the beauty of the darkness

I say, ‘I am fat.’ He says, ‘No, you are beautiful.’ I wonder why I cannot be both.


turbūt rašau čia tik todėl, kad bandau vengti ir tempti laiką iki kol reiks prisėst prie istorijos ir pasidaryt kvailą šperą ir nuėjus į klasę tikėtis geriausio. galima sakyt, esu milžiniška optimistė, kai reikalai pasisuka prie mokslo. juk reikia būt dideliu optimistu. nueiti į klasę ir manyti, kad viskas išeis gerai, kai neįdėjai pastangų. kartais, aišku, nepasiseka. pvz pirmą kart gyvenime gavau kuolą. nors buvau gavus ir nulį. taip, nulį. tad turbūt ne toks jau ir rekordas. penktadienį buvo atvažiavę žmonės iš vilniaus ir rengė įdomias pamokėles. buvau dvejose iš trijų. vienoje rodė kaip padaro visokius smygolus, šrekus ir avatarus ir tada parodė kamerą, kuri per sekundę užfiksuoja iki 700 000 kadrų. buvo įdomu pažiūrėti kaip kamuolys atsitrenkia į vandenį, panyra, išnyra, kreiva vandens gija niekad nepalieka kamuolio, šis atsimuša į vandenį, vėl kyla ir taip kol tiesiog lieka plaukioti. ką tik pagooglinau "kaip išmokti švilpti su pirštais". geriau sekėsi bandyti švilpti be pamokėlių.

2013 m. balandžio 16 d., antradienis

life is too short to focus on things you don’t like

Tell me, Son of the Winter
What are your dreams about?
What are your lonely nights made of?

17.

best party ever.

***

šiaip tai liūdna. jau dvi savaites gal beveik. atrodo, kad gimtadienis buvo prieš šimtus metų, nes dienos šliaužia kaip savaitės, kaip mėnesiai, kaip amžiai. ir rodos, kad gal šiandien jau penktadienis, bet dar ne. ir taip laukiu tų savaitgalių, dienos šliaužia ir nepraeina... ir beveik meldžiu, kad praeitų. negera kažkaip. nežinia kodėl. nemiegu. arba einu miegot paryčiais. arba visai normaliu laiku, bet dieną grįžusi beveik visada krentu atgal į lovą ir miegu... iki nakties.

***

trečią kartą bandau parašyt įrašą. kaip matot, kažkaip neitin sekasi. gal todėl, kad tingiu. nes esu tinginė. gal todėl, kad nėra jėgų. nes pavargstu. gal todėl, kad nesinori. nes žodžių visada per mažai. o šiaip dviejų savaičių depresija lyg ir aprimo, grįžau į apatijos liūną, kas yra gerai. nepatiko man liūdėt. perskaičiau visas eragono knygas, kurių yra keturios. nuostabios knygos. visgi kruvinom ašarom raudojau paskaičiusi trečią knygą... eh... vis dar liūdna. "negedėk manęs"... krč.
vakar gavau 10 iš lt, nors visdar neitin suprantu kokiu būdu. nieko tokio, rytoj rašom ir gausiu mažai, nes nieko nesimokiau kaip ir vakar. šiandien buvo kažkoks susirinkimas aktų salėj vakare, tai miegojau. kalbėjo apie profesijas, dalykų pasirinkimą. draugė sakė šiaip nieko. ak, beje, su pavasariu. pagaliau šilta. jau galvoju, kad reikia apsireikšt mokykloj kaip indėnei. nors dar rytais šalta man, tai dar pavaikščiosiu šiltai apsirengusi. o tada... ak, pagaliau. o ir vasaros kaip siaubingai laukiu. prisižadėjau vos ne nuvažiuot į vilnių, kauną ir alytų (palangon priimsi, Skaiste?), tai nežinau kaip čia bus. nesu labai daug pinigų susitaupius... ir lagaminą žadu tokioms progoms pirkti, o ir buvau šiandien parduotuvėj ir mačiau... gražių dalykų. visgi bus sunku. bet reikia. noriu. šūdas būtų išgyvent dar vieną tokią prastą vasarą kaip praeita. ir štai pagaliau išraičiau pakankamo padorumo įrašą.