 |
| Every reader knows the feeling. You are walking through a bookstore, completely overwhelmed. There is so much to read. Covers and titles taunt you from the shelves, all clamoring for your attention — and your wallet. Some books you have heard of. Others leap out at you for the first time. That is when the daydream kicks in: what if I could just take anything I wanted? |
rytoj lietuvių egzaminas. ar aš jam mokiausi? ne. galbūt dar pasimokysiu. bet tada klausiu savęs: "o kam?" ką tas geresnis pažymis įrodys? kad aš labai protinga? kad man sekasi lietuvių kalba? kad moku per paskutinę akimirką viską iškalti? tai vis visuomenės požiūris į tave. blogai mokaisi, vadinasi, esi kvailys. jeigu mokaisi gerai, vadinasi, suaugusieji į tave žiūrės kaip į potencialiai gerą darbo jėgą, darbininką. ko mūsų moko mokykla? sumeta visokių charakterių žmones į vieną krūvą, kur aiškiai išsidėsto hierarchiniai sluoksniai, neduok die būsi dugne. galimybė priešgyniauti prieš mokytojų neteisybę - neįmanoma. mokytojų žodis yra šventas, neabejotinas. net gi ir žeminimas, smukdymas, rėkimas - šventa. juk mokytojai yra mūsų autoritetas. nevalia jiems sakyti tiesą, kuri nepatiks, ar ne? bet mums galima badyti kiekvieną klaidą, kurią padarom, nesvarbu, netyčia ar tyčia. iš mūsų augina darbo jėgą. per kvailus, kad priešintųsi, kitaip sakant, priklausytų bandai, bet pakankamai protingus, kad sugebėtume atlikti savo ateities darbus tinkamai. nematau prasmės kam mokytis. rodos, anokia problema, paimi ir išeini po šitų egzaminų. bet vėl gi. darbdavys, atsivertęs mano cv, pamatys, kad baigiau dešimt klasių, be jokio profesinio išsilavinimo, be jokio aukštesnio išsilavinimo. mane priims į darbą? ne, antrą kart nebepažiūrės į mano pusę. uždės etiketę "kvaila". nesvarbu kokia mano patirtis, koks mano žinių bagažas, koks mano požiūris į pasaulį. kvaila, tinginė, be ateities. o kas tą "be ateities" sukuria, jeigu ne visuomenės normos? normalus ir geras žmogus turėtų gerai mokytis, baigti universitetą/kolegiją, gauti padorų darbą, nusipirkti mašiną, namą, susirasti tokį pat padorų partnerį, susituokti, susilaukti vaikų, dirbti iki pensijos, mirti. ciklas, kuris kartojasi ir kartojasi, nes jis yra priimtinas. bet o jeigu ne? o jeigu aš noriu kitaip. jeigu man nepriimtina, jeigu nenoriu šitaip visą gyvenimą.
bet juk niekas neateis man į pagalbą, ar ne? viską turėsiu padaryti pati, arba visą likusį gyvenimą gailėtis.
rytoj einu laikyti egzamino, kurį sugalvojo valdžia.
