2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis

life slips away and ghosts come to play

I saw crimson and I saw blood. I saw your sadness and then I saw your sorrow. Like words on a page, my memories fluttered. I saw our trainee days and I saw the day of my judgement. I saw your chase and I saw your tears. And despite all those meaningless things - everything that led up to this point - I can say that I regret nothing. How could I kill you when you seemed so sorry?

fukk kaip nekenčiu, kai nervinuosi. iš proto einu... šiek tiek. dar laikausi. ir vis per vairavimą. būtų dzin, jeigu tik nereiktų mokėt pinigų. gaila jų. ir šiaip shitty feeling būna, kai neišlaikai. visai nefaina. taip ir gyvenam. whatever. nebenoriu rašyt.

atėjau išnaujo su kažkokia mintim ir beeidama fukkin pamiršau dėl kokio bullshit norėjau pasigraudent aš čia blet. ai, ko čia pykt. seriously.

2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

who cares about your lonely soul

I looked at everyone and wondered where they came from, and who they missed, and what they were sorry for. 

trenkit man, kad nerašau. ai, pati sau trenksiu. nei čia jum rūpi, rašau gi ar ne. pft.
tai va, tipo buvau rygoj ir stokholme. ir šiaip plaukiau keltu (m/s isabelle ship yooo). ketv ale laikau mokyklinį praktikos (taip lol, kad net nebelol). neinu intensyviai į šūlę. nes galiu. nes nenoriu. nes man gera tarp savo keturių sienų. skauda industrial. dabar jau abi skyles. gal rimtai reiktų pradėt valyt padoriai...
ai tingiu daugiau ka rašyt. užteks.