2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

ask yourself, what will you sacrifice for what you believe?

Can you understand? Someone, somewhere, can you understand me a little, love me a little? For all my despair, for all my ideals, for all that - I love life. But it is hard, and I have so much - so very much to learn.

ką gi aš bandžiau apgauti (save save save), kad sugebėsiu? ką gi aš bandžiau apgauti (save save save), kad pasikeisiu? ką gi aš bandžiau apgauti (save save save), kad prisiversiu? ką gi aš bandau apgauti (visus visus visus), kad man pavyks?

nesmerk, pasauli, bet man daug mieliau yra pražūti.

2015 m. lapkričio 17 d., antradienis

i looked at everyone and wondered where they came from, and who they missed, and what they were sorry for

I am sad and have a passion for unknown, distant places. I want to see the world. And I would love it, if I just had the chance to get away for a little while. But sadly, things aren’t that easy; desire won’t change a thing.

ašaros rieda.
nes sunku. nes nesugebu būti tokia, kokios manęs nori pasaulis.
rašau.
nes skauda. nes niekada nemokėjau pasakyti garsiai tai, kas labai rūpi.
per beveik tris mėnesius spėjau prisiminti mintis, kurių paprastai išvengdavau jau daug metų. bet dabar jos čia, sukasi manyje ir aidi, aidi... aidi...
sunku rašyti. žodžiai nelenda, bet norėčiau, kad smegenys išlįstų.
bet vis tiek depresija (koks šlykštus žodis ir kaip man jo nesinori rašyti), kurią dabar jaučiu, nebe tokia, kokia buvo tada. nebe tokia destruktyvi ir fatališka. right? tell me i'm right. dieve, kokia aš lėkšta ir paviršutiniška. kokia kvaila. negaliu pakęsti, ką čia rašau. bet turbūt turiu tendenciją savęs nekentimui, nes rašau toliau. arba ne. nebenoriu. einu pasipjauti.

o tada daryti namų darbus ir apsimesti, kad viskas gerai. bet pirma, pasipjauti. nesijaudink.

2015 m. spalio 19 d., pirmadienis

it's the same rain you loved, that drowned you

“Have you ever tried to drown yourself?
 In your own tub? Filled it with bubbles to make it look like you were only taking a bath. Pushed yourself under still holding your breath because you’re not sure if you really want this. The bubbles, almost all popped and weakened by the gentle waves you make since you don’t know how to sit still burn your nose because you forgot to plug it when you went under. Now your throat hurts and you laugh at yourself.
 Not good enough at anything. Not even good enough to drown.
 Then you question yourself. Do you really want to die? You look back at past attempts. Too many pills. Most times they just made you a little sick. You fall asleep hoping you won’t wake up. But you do -with a wicked stomach ache. It doesn’t work like that.
 Oh but that one time, that one time it stuck. But you were brought to the hospital in time. They made you throw up. They made you stick around for a day until they found out you had no insurance and you were over 18 and they couldn’t make you stay.
 Doesn’t it upset you that people still don’t take you seriously even after you’ve been diagnosed -like that is the proof you need.
 Isn’t it proof enough when someone is saying that they don’t feel too well and they mean mentally that maybe someone who cares should give a fuck?
 People only care when it’s too late.
 So I…I mean…someone contemplates suicide again. Feeling the cuts mixed with scars on her leg. Rereading all of her poems and wonders, would anyone really care? I can’t do it properly. I’m never successful. My pain isn’t real until I’m dead.
 What does it take for someone to take you seriously? Does it depend how you dress? If you look suicidal then it’s fake? What does suicidal look like? Is it black hair and nails and makeup? Is it someone well put together, not a blonde hair out of place? What does giving up look like? Is it dirty clothing and no makeup? The bare minimum? You can’t tell. Someone with a smile on their face can be the saddest person you meet. We hide it well, don’t we?
 But we can’t trust our feelings because no one trusts us.

noriu verkti. noriu mesti. i'm not good enough i'm not smart enough i'm not enough..
....
..
viskas gerai. taip buvo, taip ir bus. i'm not alone in my room and i need to hold my tears from falling, but goddammit, it's way harder than i think. i'm not suicidal. tik kai man skauda viduje, norisi, kad ten neskaudėtų. kartais padarau, kad skaudėtų kitur. i'm good. i'm fine. i'm doing great, thanks for asking. yes, i love my life right now. i fucking love it. i love it. you hear me? i don't think so! you don't! hear how loud i'm laughing. hear all the jokes i say. see my wide wide smile. see how my eyes are sparkling. notice how outgoing and friendly and easygoing i am. patikėk. patikėk. juk taip stengiuosi. net nežinai, ar ne? nesupranti. viskas nežinoma, visko per daug, nespėji, negali. your not that kind of a person. aš esu nevykėlė. dėmė. stoviu viena. niekas negali padėti. i will hold it all in. i will, until it breaks me, fatally. then you will notice. maybe. then you will understand. maybe.
keep going, baby. don't think about the ghosts of the past.
i won't cry, but i will. i won't fall, but i will. i won't break, but i will. i won't tell, but i will. i won't suffer, but i will. i won't love, but i will. i won't scream, but will. i won't think, but i will. i won't care, but i will. i won't hurt, but i will. i won't die, but...
manau, anglų kalba rašyti svarbias mintis dažnai būna lengviau. tarsi kita kalba išlaisvina tavo susigėdinimą, tavo jausmus, tavo mintis, tavo apmaudą ir skausmą. so that's good.
kiekvieną dieną galvoju ar esu ten, kur turėčiau būti. kiekvieną dieną pagalvoju kaip esu įstrigusi ir negaliu nieko pakeisti. kiekvieną dieną pagalvoju kodėl. kiekvieną dieną pagalvoju kodėl turiu būti čia ir jaustis nelaiminga, kai galėčiau išeiti, mesti dabartinį gyvenimą ir pradėti kažką kito. kiekvieną dieną pagalvoju, kad bijau. kiekvieną dieną pagalvoju kaip norėčiau justi skausmą ne tik viduje, bet ir išorėje. kiekvieną dieną pagalvoju ar ateityje bus lengviau, gal tik dabar taip sunku, kad verta, kad aš galiu, kad išgyvensiu ir būsiu laiminga.
bet.
o.
jeigu.
ne?
...  .. ??..!!!!!!!!!!!!!!........
...
o kas tada?
manau, tada teks išeiti pasivaikščioti.

2015 m. gegužės 22 d., penktadienis

what if i were smiling and running into your arms? would you see then what i see now?

I’d spend about an hour, my room darkening around me, wondering what the hell happened to make me so unsure of who I even was. Because who you are is supposed to be the easiest question in the world to answer, right? Only for me it hadn’t been easy for a very long time.

viskas plaukia plaukia plaukia. kažkas gremėzdiško tempia žemyn. šniurkšt šniurkšt. patrinu, parašau. gyvenu, sakau. gerai, sakau. gerai. :) ten, :) šen. visi patenkinti. maži pokalbiai baigiasi, nelabai ir rūpi juos tęsti. nesvarbu. gerai juk. niekas nemato, niekas nejaučia, niekam nesvarbu. nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu, nebesuprantu šio žodžio. noriu atgal. noriu grįžti. kur? ten, šen. iš tikrųjų gi nesvarbu kur. svarbu, kad kažkur ten buvau laimingesne nei čia. ar jau supratai? o gal galvoji ką čia skaitai? nesuk per daug galvos, niekada nesuprasi. nieko tokio, tikrai. rašau visgi sau. po kiek laiko pati nebesuprasiu. viskas plaukia plaukia plaukia. nemoku gerai plaukti. greitai pavargstu, skubinuosi į krantą. visada priplaukiu. visada... kai kurie nesugeba. liūdna liūdna liūdna. pavargau. sunku. nebegaliu. viskas. ak, štai ir dugnas.

2015 m. balandžio 16 d., ketvirtadienis

i want to be like water. i want to slip through fingers, but hold up a ship

She seems so cool, so focused, so quiet, yet her eyes remain fixed upon the horizon. You think you know all there is to know about her immediately upon meeting her, but everything you think you know is wrong. Passion flows through her like a river of blood.
 She only looked away for a moment, and the mask slipped, and you fell. All your tomorrows start here.

vis pagalvoju, kad norisi kažką čia parašyti, bet kai jau esu bespaudžianti naujo įrašo mygtuką, visada suvokiu, jog visiškai beprasmiška ir nesvarbu yra viskas, ką noriu pasakyti. net ir dabar taip galvoju. but here i am, writing shit and not stopping. pls stop reading.
skaičiuoju jau penktą galvos skausmų dieną. užmigusi nepamenu kada, atsikėlusi prieš žadintuvą, na, atsikėlusi ir žymiai ankščiau, mat jau buvau nusprendusi, kad neisiu į mokyklą. gal padės. rodos, nepadėjo. nerimauju dėl istorijos, na, ir geografijos. gal šiek tiek lietuvių. anglų... labai mažai. nerimauju. (dieglys į smilkinį primena, kad jis irgi nerimauja) apie vienuoliktą valandą nusprendžiau išjungti telefoną ir nenaudoti kompiuterio. darėsi liūdna, kad nėra kas veikti, buvo paranojiška mintis, kad nuo šitų dalykų tik dar labiau skauda galvą ir šiaip, neturėjau kam parašyti, kas suprastų mano apgailėtinas mažas niekingas bėdeles. (note: dabar tikrai nustokit skaityti) darosi koktu pagalvoti (o pagalvoju dažnai), kokia gi nevėkšla ir tinginė, ir paskutinė idiotė esu. darosi bjauru ir siaubingai graudu. norisi verkti, verkti ir verkti ir niekada nenustoti, bet geriau pagalvojus, ne, norisi paimti ir išleisti paskutinį savo pradvisusį atokvėpį ir viskas. kam gyventi tokį apgailėtiną gyvenimą išvis. šiandien piešiau. atsiverčiau piešimo sąsiuvinį su rimtu nusiteikimu kažką nupiešti (nuo pat gruodžio to nedariau) ir susimąsčiau ką gi galėčiau nupiešti. akys galiausiai užkliuvo už musgaudžio, ir mintyse kilo vaizdinys. tada pagalvojau, kad tingiu ir čia daug darbo. padėjau galvą ant atversto sąsiuvinio ir po kiek laiko suvokiau, kad  blet reikia nors kartą kažko netingėt ir padaryt. (kiti dalykai būtų: kambario išsiurbimas, ruošimasis ir mokymasis egzaminams, ėjimas į mokyklą, prakeiktų teisių išsilaikymas, apskritai kambario rimtas išvalymas, drabužių susilankstymas, knygų skaitymas, pastovus piešimas (pastebėtas progresas nors šį kartą per keturis mėnesius), daugiau rimtesnių dalykų nebesugalvosiu šiuo metu) tad ėmiau ir pradėjau piešti. nupiešiau vazoną, augalėlį nežinau kokį, tada buvo daug darbo ir rankos skausmo. užtrukau virš valandos. piešiant skausmas lyg ir aprimo. baigus nebežinojau ką daryti, buvo jau keturios po pietų, tai ir įsijungiau atgal telefoną. skausmai grįžo. relaksacijos valandos baigėsi. bjaurysčių dienos tęsiasi.

2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

it isn't enough for your heart to break because everybody's heart is broken now

I don’t want to see anyone. I lie in the bedroom with the curtains drawn and nothingness washing over me like a sluggish wave. Whatever is happening to me is my own fault. I have done something wrong, something so huge I can’t even see it, something that’s drowning me. I am inadequate and stupid, without worth. I might as well be dead.

i'm so fucked.
gal tik grįžus iš darbo, jau į vakarą. dar būtų šviesu, nes dabar jau šviesėja. o gal tik kažkada dar vėliau? galvotų, kad miegu, miegu, miegu... miegu. o gal mane išduotų tai, kad naktį ramu. kad dušas sausas, kad batai neliesti, kad nėra nešvarių indų. gal. gal. niekada nesužinosim.
i'm okay, really. i feel kinda fine. nesijaučiu tarsi mirčiau, tiesiog viskas blanku, slegia ir niekas neberūpi, nors tuo pačiu kankinuosi, kad nerūpi ir tai viską paverčia dideliu kvailu rūpėjimu. šiandien šalta. nors šiandien pati šilčiausia diena po šios žiemos so far. šiek tiek valgau, šiek tiek nevalgau. šiek tiek miegu, šiek tiek nemiegu. šiek tiek nusiminus, šiek tiek ne. viskas kaip ir visada.
dar ateina gimtadienis. nuo pat dešimto gimtadienio keldavau šventę. šį kartą apsieisiu. ne taip ir liūdna kaip galvojau. visgi reikia aukotis ir mokytis, bla bla bla, all that boring stuff that i don't do.
aš laiminga. galvojau apie vaivorykštės spalvos piliules, kurios skirtos dažyti vėlykiniams kiaušiniams. labai žavinga. taip.

2015 m. sausio 31 d., šeštadienis

she took my heart, i think she took my soul

Some people feel like they don’t deserve love. They walk away quietly into empty spaces, trying to close the gaps of the past.

noriu pasakyti. noriu rėkti. noriu klykti, kol prarasiu balsą. noriu verkti ir raudoti, iki kol akys taps upėmis. noriu... per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug per daug išnykti

nedarau nieko.
nesvarbu.
viskas gerai ir niekas nesvarbu.