2015 m. balandžio 16 d., ketvirtadienis

i want to be like water. i want to slip through fingers, but hold up a ship

She seems so cool, so focused, so quiet, yet her eyes remain fixed upon the horizon. You think you know all there is to know about her immediately upon meeting her, but everything you think you know is wrong. Passion flows through her like a river of blood.
 She only looked away for a moment, and the mask slipped, and you fell. All your tomorrows start here.

vis pagalvoju, kad norisi kažką čia parašyti, bet kai jau esu bespaudžianti naujo įrašo mygtuką, visada suvokiu, jog visiškai beprasmiška ir nesvarbu yra viskas, ką noriu pasakyti. net ir dabar taip galvoju. but here i am, writing shit and not stopping. pls stop reading.
skaičiuoju jau penktą galvos skausmų dieną. užmigusi nepamenu kada, atsikėlusi prieš žadintuvą, na, atsikėlusi ir žymiai ankščiau, mat jau buvau nusprendusi, kad neisiu į mokyklą. gal padės. rodos, nepadėjo. nerimauju dėl istorijos, na, ir geografijos. gal šiek tiek lietuvių. anglų... labai mažai. nerimauju. (dieglys į smilkinį primena, kad jis irgi nerimauja) apie vienuoliktą valandą nusprendžiau išjungti telefoną ir nenaudoti kompiuterio. darėsi liūdna, kad nėra kas veikti, buvo paranojiška mintis, kad nuo šitų dalykų tik dar labiau skauda galvą ir šiaip, neturėjau kam parašyti, kas suprastų mano apgailėtinas mažas niekingas bėdeles. (note: dabar tikrai nustokit skaityti) darosi koktu pagalvoti (o pagalvoju dažnai), kokia gi nevėkšla ir tinginė, ir paskutinė idiotė esu. darosi bjauru ir siaubingai graudu. norisi verkti, verkti ir verkti ir niekada nenustoti, bet geriau pagalvojus, ne, norisi paimti ir išleisti paskutinį savo pradvisusį atokvėpį ir viskas. kam gyventi tokį apgailėtiną gyvenimą išvis. šiandien piešiau. atsiverčiau piešimo sąsiuvinį su rimtu nusiteikimu kažką nupiešti (nuo pat gruodžio to nedariau) ir susimąsčiau ką gi galėčiau nupiešti. akys galiausiai užkliuvo už musgaudžio, ir mintyse kilo vaizdinys. tada pagalvojau, kad tingiu ir čia daug darbo. padėjau galvą ant atversto sąsiuvinio ir po kiek laiko suvokiau, kad  blet reikia nors kartą kažko netingėt ir padaryt. (kiti dalykai būtų: kambario išsiurbimas, ruošimasis ir mokymasis egzaminams, ėjimas į mokyklą, prakeiktų teisių išsilaikymas, apskritai kambario rimtas išvalymas, drabužių susilankstymas, knygų skaitymas, pastovus piešimas (pastebėtas progresas nors šį kartą per keturis mėnesius), daugiau rimtesnių dalykų nebesugalvosiu šiuo metu) tad ėmiau ir pradėjau piešti. nupiešiau vazoną, augalėlį nežinau kokį, tada buvo daug darbo ir rankos skausmo. užtrukau virš valandos. piešiant skausmas lyg ir aprimo. baigus nebežinojau ką daryti, buvo jau keturios po pietų, tai ir įsijungiau atgal telefoną. skausmai grįžo. relaksacijos valandos baigėsi. bjaurysčių dienos tęsiasi.