2015 m. gegužės 22 d., penktadienis

what if i were smiling and running into your arms? would you see then what i see now?

I’d spend about an hour, my room darkening around me, wondering what the hell happened to make me so unsure of who I even was. Because who you are is supposed to be the easiest question in the world to answer, right? Only for me it hadn’t been easy for a very long time.

viskas plaukia plaukia plaukia. kažkas gremėzdiško tempia žemyn. šniurkšt šniurkšt. patrinu, parašau. gyvenu, sakau. gerai, sakau. gerai. :) ten, :) šen. visi patenkinti. maži pokalbiai baigiasi, nelabai ir rūpi juos tęsti. nesvarbu. gerai juk. niekas nemato, niekas nejaučia, niekam nesvarbu. nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu nesvarbu, nebesuprantu šio žodžio. noriu atgal. noriu grįžti. kur? ten, šen. iš tikrųjų gi nesvarbu kur. svarbu, kad kažkur ten buvau laimingesne nei čia. ar jau supratai? o gal galvoji ką čia skaitai? nesuk per daug galvos, niekada nesuprasi. nieko tokio, tikrai. rašau visgi sau. po kiek laiko pati nebesuprasiu. viskas plaukia plaukia plaukia. nemoku gerai plaukti. greitai pavargstu, skubinuosi į krantą. visada priplaukiu. visada... kai kurie nesugeba. liūdna liūdna liūdna. pavargau. sunku. nebegaliu. viskas. ak, štai ir dugnas.