 |
| We wear clothes, and speak, and create civilizations, and believe we are more than wolves. But inside us there is a word we cannot pronounce and that is who we are. |
atsiprašau jūsų.
esu tik maža mergaitė, kuri vis dar pasiklydusi bėgioja tą šiltą pavasario dieną prie ežero paskui šviesiaplaukį berniuką, kuris vėliau pagrobs jos širdį ir niekada niekada nebeatiduos. esu tik prisimimai. tik pirmi jausmai, tik pirmas bučinys, tik pirma šiluma. tik juokas, ašaros, šaltas vanduo, supratimas, bemiegės naktys, kraujas, pasivaikšiojimai, pokalbiai, akių žvilgsniai, kantrybė, laukimo valandos... meilė...
atleiskit. labai bijau. bijau bijau bijau. jūs sakot dalykus, kurių niekada niekas nėra man sakęs. jaučiuosi taip tarsi į mane kažkas žiūrėtų pirmą kartą. kažkas pirmą kartą supratų, pirmą kartą žinotų. ir dėl to man baugu. kas jūs toks, kad taip mokėtumet? ar jūs burtininkas ar puikus melagis? o gal pats velnias? juk tiek kartų bendravau su kitais, žarsčiau save šen bei ten. dalinau savas dalis, savas mintis, savus jausmus ir viskas, ko sulaukdavau, būdavo "nesuprantu tavęs". ir išmokau savęs taip nebedalinti. išmokau būti artima ir šilta, bet visada nutolusi, palikusi atviras duris pro kurias galėčiau bet kada išeiti ir neatsigręžti. turiu tokias duris ir jums. kol kas dar esu kambaryje, vaikštinėju. apžiūriu išdėliotus daiktus ant lentynų, nužvelgiu sienas ir lubas, smalsiai metu žvilgsnį į stalčius, pažiūriu kas matosi pro langą. atsisėdu ant netvarkingos lovos. galbūt dar atsitupiu ir dirsteliu kas yra po ja. gal kažkas pamesta, kažkas pamiršta. nedrįstu atsigulti, nedrįstu atsisėsti ir į kėdę. vis dar vaikštinėju, smalsauju. bet durys atviros, jos laukia kada pro jas išeisiu. arba ne. man galima rinktis. galima užtrukti. niekas nesupyks jeigu ir neišeisiu pro jas. uždarysiu ir liksiu kambaryje. galiu supykti tik aš pati, nes taip jau yra buvę. įsiveržiau į vieną kambarį visiškai neapsidairydama. neatsargi mergaitė. kvaila, labai kvaila. trenkiau durimis ir pareikalavau likti.
bet manęs ten niekas nekvietė, niekam tenai manęs nereikėjo.
dabar mane myli berniukas. ilgokai. jau porą vasarų, tuoj bus trečia. kodėl baisūs dalykai nutinka vasarą? kai jis mane pradėjo įsimylėti, buvau su kitu berniuku. bet jis nebuvo nei stebuklingas nei baisiai įdomus. galbūs abu tiesiog norėjom pasimiršti, galbūt tik aš. kerai greitai išsisklaidė, draugas prisipažino meilėje. jis buvo šiltas bei malonus. taip radau naują viltį, naują prasiblaškymą. galvojau, kad gal su juo man pavyks užpildyti tuštumą, kuri jau ilgus metus yra įsišaknijusi manyje.
didelis ir senas medis. jis be lapų, mediena juoda bei pilka, vidus seniai suėstas vabzdžių, jokie paukščiai nenutupa pačiulbėti, jokios voverės nelipa kamienu, geniai neatskrenda patuksenti. taigi leidausi į nuotykį. buvo smagu, dažniausiai. patiko būti mylimai. kartais netgi atrodydavo, kad ir aš kažką jaučiu. kartu kūrėm svajones apie bendrą namą, apie 2 šunis ir 5 kates, apie 3 vaikus, ilgus pasivaikščiojimus parke, giedrą dangų ir žilų sruogų skaičiavimą kartu. svarbiausia, kad būdama su juo tvirtai tikėjau tomis svajonėmis. maniau, kad galiu. galiu būti tokia kaip tose svajose. mylinti ir mylima, atsiskleidusi, uždariusi duris bei pasilikusi kambaryje. matyti pro langą didelį ir seną medį, kuris skleidžia pumpurus, o vėliau pasidabina lapais. bet kai likdavau viena viskas griūdavo ir beldėsi nemaloni mintis, kad meluoju. meluoju sau ir jam. kad esu bjauri žaidėja. nemėgstu tokia būti. noriu būti tikra, noriu bendrauti su žmonėmis laisvai, nesuvaržytai. noriu juoktis su tais su kuriais norisi juoktis. noriu kvailioti su tais su kuriais norisi kvailioti. norisi bučiuotis su tais su kuriais norisi bučiuotis. nenoriu, kad dėl to kažkam skaudėtų. bet taip neišeina, ne, niekada. mano vidinio komposo rodyklė rodo į šiaurę ir aš toli, taip toli.
esu viskas pamesta ir pamiršta. kaip gi galiu kažkam būti kaip namai? kas gi galėtų žiūrėti į mane ir justi šilumą? aš negaliu. manau, jog esu prarasta. mane pasiglemžė žaliaakis padauža, kuris dabar turi merginą ir svajoja apie vestuves. o apie ką gi svajoju aš? galbūt apie norą kažką mylėti, galbūt apie norą jaustis pilna. galbūt apie norą nenorėti numirti. galbūt apie norą save mylėti, o ne nekęsti taip, kad galėtum imti ir pasipjauti.
tad nepykit, kad dabar esu tokia. neliūdėkit, prašau. leiskit man dar kartą pabandyti surasti save kartu su jumis. turbūt nepavyks. atsiprašau.
