 |
| Why do I write. Perhaps in order not to go mad. Or, on the contrary, to touch the bottom of madness. |
nežinau kada manyje nustojo veikti laimė. nesu tikra kada pradėjau vaikytis žmonių ir vietų, kurios galėtų mane padaryti laimingą. bet argi ne mes visi ieškom? savo saulės? savo iliuzijos? kodėl kai kuriems šviesos ieškoti lengviau? nežinau kodėl taip sunku surasti savo gintarėlį. arba kodėl išžarstau pavėjui pienių pūkus. ir belieku stovėti ant pasaulio vidurio, besidairydama šešėlio. kažko. tampu tuščia bei išgaravusi, nerūpestingu žvilgsniu žiūrėdama į sudraskytas bei sopančias rankas... pirštų pagalvėlėmis švelniai paglomonėju dilgčiojantį veidą. rankos dreba po kovos. bandau įvertinti padarytą žalą. bandau suvokti kiek man atsiėjo mūšis su šia diena. negaliu mintimis aprėpti kiek dar smėlio bei vandens reikės praskalauti pro sietelį, kol galėsiu įkvėpti ir pradėti naudoti plaučius. kol rasiu kriauklelę. spindulėlį. tvykstę delne.
jaučiuosi rami kaip oras po audros. šiek tiek slegi. truputėlį pasidavusi. man jau neberūpi ar žmonės kažką supranta. niekada nebuvo poreikio dalintis. galbūt todėl dabar vos galiu atsikosėti be gargaliuojančio kraujo gerklėje. turbūt tai ir bus uždarumo kaina. sunku suvokti kaip kiti eina per betoninę pievą ir neieško liūdesio žiogelių. taip pat jaučiuosi bevertė. labai paprasta save sulyginti su sulūžusiu daiktu, tik kad klišė manęs niekada nepatenkino. o viskas yra klišė. kartais labai sunku su šia mintimi susitvarkyti. manau susižeidžiau riešą. ar asmuo gali netekti sielos begyvendamas? ar tai mes apibūdiname kaip "žmogų be dvasios"? truputį apmaudu žinoti, kad gali egzistuoti be dvasios. manau tokiems žmonėms reiktų nukirpti raištelį. tai būtų tikras išsilaisvinimas ir aukščiausia gailestingumo bei atjautos forma, tas susijungimas su nebūtimi.
ei, bet kur dingo mano laimė? kada? kodėl paleidau pasroviui, pavėjui... palengva... nesusimąsčiau, kvaila mergaitė. dabar štai ir tenka kovoti su pražūtimi ir skausmu. taip ilgai, kad net nebepamenu kokia buvau ankščiau. bet pamena kiti. papasakojo ir man. galiu tik teptuku bespalviškai užpildyti pasakytus žodžius savo vaizduotės drobėje. netampa geriau, kai žinai, kad buvai kažkas kitas. pasukau bloga kryptimi, orientyrų nėra. tik gintarėlio vaiduokliai. spindulėlio pėdsakai.
pienių pūkai kutena panosį. žiogų simfonija lydi mane. tarsi galėčiau sustoti.
p.s. šiandien praeities gimtadienis.
