 |
| I feel like a time traveler: June, July, August. Summer dissolves in my mouth and I can’t remember what it tasted like. |
vėl sekmadienis.
vėl noriu būti negyva.
ar kažkas manyje pasikeitė? grįžau ten, kur save paskutinį kartą buvau palikusi. niežti kumščius. rankos neguli vietoje, negali. akys krypsta į langą, į sieną, į nieką. bandau nejudėti, nes baisu. nežinau ką galiu padaryti. bet ir žinau. todėl šiek tiek krusteliu. šiek tiek sušlamu. kaip tie geltonuojantys medžiai su savo begarsiais lapais, keliantys man kažkokias laiko nesuvokimo bei mažybinės jausenos būsenas ir mintis. dabar gi net negaliu įsmeigti saviškės savijautos apibrėžimo ant smegenų lentelės. kyla tokie paprasti klausimai. sunku išreikšti visą drugelių plazdėjimą savyje.
vėl laukiu.
vėl viskas beprasmiška.
šiek tiek vemiu prisimindama kaip viskas iš idėjos kažkada turi tapti gera vieta gyventi gyvenimą. tai kada gi? ar dar ilgai? jau tiek metų praėjo, ar nesarmata tau, likime? laike? į ką čia kreiptis? ar į nieką? mama, ar čia tu? pražuvę draugai, gal į jūsų prisiminimus? akys nieko nebemato. užuodžiu pūvėsį. reikia pabandyti nusiimti visą šitą glitumą nuo kūno, nes jaučiu, kad kirmelės raizgosi manyje ir tuoj išnyksiu. negyva šiluma dabar taip toli nuo manęs, taip greitai pradingo. nespėjau. noriu dar. neturiu kam parodyti savęs. bandysiu priprasti prie tuščių butelių bei purvinos patalynės.
nei man liūdna nei ką. tiesiog baigėsi narkotikai, pinigų nėra. niekada nėra. einu parduoti vaikų. nusipirksiu bilietą į jūrą. iki.
