 |
| “You look like a winter night", he had told her when he had given it to her. "I could sleep inside the cold of you". |
neišpasakytai keista yra suvokti, jog tavo kūnas nebeatpažįsta ištarto vardo. lūpos nebežinojo kaip prasižioti, ausys nebeatpažino garso, liežuvis buvo pasimetęs ir sutrikęs. svetimybė. kažkur laiko tekmėje užmiršau, kaip kad užmiršau akių spalvos kolekciją, šypsenos skirtingumo niuansus, eisenos įvairybes, juoko skambesio ypatybes. o prieš daugel metų nieko kito nevalėjau šnibždėti, nieko kito nebuvo svarbiau, meiliau, karščiau ir skausmingiau tarti nei kad to vardo. ar čia manyje kažkas numirė ar tai jo būtis? norėčiau kelti teoriją, jog užgimė kažkas naujo, svajingo ir tolimo.
***
mylėk mane nors šią akimirką, apsimesk. žinau, kad kitaip neįmanoma. pasakyk ką nors švelnaus, dėl ko mano širdis suvirpėtų. tik aš neišsiduosiu, neparodysiu, paslėpsiu. gali būti nebūtinai mano draugas, bet ir tas nepažįstamasis rytiniame autobuse arba anas iš kito miesto galo, o gal tas, kurį kartais sutinku. galiu paimti tave į savas rankas ir užuosti, jeigu tik leisi. būk šiltas, nebijok. netgi reikalauju. dek už mane, gal taip atitirpinsim kas manyje suledėję. būk mano žmonės, kol tave pražudysiu iš tvaikulio. apžavėk mane. neleisk parklupti. būk mano malda, kai negalėsiu užmigti. niekada negaliu. leisk tave apgyvendinti lūpų kampučiuose. nežinau, kodėl neskubu. esu iliuzijoje, kad turiu laiko. žibi mano akyse, bet ar aš tyvuliuoju tavosiose? būk su manimi ir nutapysiu tavo veidą, nesvarbu kaip jis beatrodytų. pamiršk mano sielą.
viso.
baigėsi laikas. esi mano liūdesio šlovė.
