 |
| But it is not bravery; I
have no choice. I wake up and live my life. Don’t you do the same? |
ausyse plakasi saulės liežuviai, akyse skendi paskutinė diena. senstantį kūną traukia žemėtos rankos su kuriomis pirmą gimimo dieną prisižadėjau krauju, be išsigelbėjimo. širdies sudžiuvusios tvoros byra, upokšniais pasipila beprasmiška žmogaus emocija. milijardas sekundžių dužta trisdešimtyje, bet niekas nemato, ir niekam nerūpi. neamžinas kūrėjas lūžtančiais pirštais siekia mano galvos, o gimdoje klykiančio kūdikio trupantys riešai dėlioja ateities pamatus. išlaisvintos žvaigždės tvyksteli dienos šviesoje, niekieno nepamatytos, niekieno nelauktos. vaikystės juokas aidi aklinuose koridoriuose, varvant kraujui iš suterštų įsčių. kas gali pasakyti, iš kur randasi ši bedugnė?
kiek dar liko?
tiek, kiek nenori, kad liktų.
kasdienybės durklas, įsmeigtas į pakaušį. jei ištrauksi, viskas dings. ar yra drąsos?
sparnai, sprismeigti prie sienos. esu.
