but her heart was so cold that she could hold ice in her mouth and it would never melt

We wear clothes, and speak, and create civilizations, and believe we are more than wolves. But inside us there is a word we cannot pronounce and that is who we are.

atsiprašau jūsų.
esu tik maža mergaitė, kuri vis dar pasiklydusi bėgioja tą šiltą pavasario dieną prie ežero paskui šviesiaplaukį berniuką, kuris vėliau pagrobs jos širdį ir niekada niekada nebeatiduos. esu tik prisimimai. tik pirmi jausmai, tik pirmas bučinys, tik pirma šiluma. tik juokas, ašaros, šaltas vanduo, supratimas, bemiegės naktys, kraujas, pasivaikšiojimai, pokalbiai, akių žvilgsniai, kantrybė, laukimo valandos... meilė...
atleiskit. labai bijau. bijau bijau bijau. jūs sakot dalykus, kurių niekada niekas nėra man sakęs. jaučiuosi taip tarsi į mane kažkas žiūrėtų pirmą kartą. kažkas pirmą kartą supratų, pirmą kartą žinotų. ir dėl to man baugu. kas jūs toks, kad taip mokėtumet? ar jūs burtininkas ar puikus melagis? o gal pats velnias? juk tiek kartų bendravau su kitais, žarsčiau save šen bei ten. dalinau savas dalis, savas mintis, savus jausmus ir viskas, ko sulaukdavau, būdavo "nesuprantu tavęs". ir išmokau savęs taip nebedalinti. išmokau būti artima ir šilta, bet visada nutolusi, palikusi atviras duris pro kurias galėčiau bet kada išeiti ir neatsigręžti. turiu tokias duris ir jums. kol kas dar esu kambaryje, vaikštinėju. apžiūriu išdėliotus daiktus ant lentynų, nužvelgiu sienas ir lubas, smalsiai metu žvilgsnį į stalčius, pažiūriu kas matosi pro langą. atsisėdu ant netvarkingos lovos. galbūt dar atsitupiu ir dirsteliu kas yra po ja. gal kažkas pamesta, kažkas pamiršta. nedrįstu atsigulti, nedrįstu atsisėsti ir į kėdę. vis dar vaikštinėju, smalsauju. bet durys atviros, jos laukia kada pro jas išeisiu. arba ne. man galima rinktis. galima užtrukti. niekas nesupyks jeigu ir neišeisiu pro jas. uždarysiu ir liksiu kambaryje. galiu supykti tik aš pati, nes taip jau yra buvę. įsiveržiau į vieną kambarį visiškai neapsidairydama. neatsargi mergaitė. kvaila, labai kvaila. trenkiau durimis ir pareikalavau likti.
bet manęs ten niekas nekvietė, niekam tenai manęs nereikėjo.

dabar mane myli berniukas. ilgokai. jau porą vasarų, tuoj bus trečia. kodėl baisūs dalykai nutinka vasarą? kai jis mane pradėjo įsimylėti, buvau su kitu berniuku. bet jis nebuvo nei stebuklingas nei baisiai įdomus. galbūs abu tiesiog norėjom pasimiršti, galbūt tik aš. kerai greitai išsisklaidė, draugas prisipažino meilėje. jis buvo šiltas bei malonus. taip radau naują viltį, naują prasiblaškymą. galvojau, kad gal su juo man pavyks užpildyti tuštumą, kuri jau ilgus metus yra įsišaknijusi manyje.
didelis ir senas medis. jis be lapų, mediena juoda bei pilka, vidus seniai suėstas vabzdžių, jokie paukščiai nenutupa pačiulbėti, jokios voverės nelipa kamienu, geniai neatskrenda patuksenti. taigi leidausi į nuotykį. buvo smagu, dažniausiai. patiko būti mylimai. kartais netgi atrodydavo, kad ir aš kažką jaučiu. kartu kūrėm svajones apie bendrą namą, apie 2 šunis ir 5 kates, apie 3 vaikus, ilgus pasivaikščiojimus parke, giedrą dangų ir žilų sruogų skaičiavimą kartu. svarbiausia, kad būdama su juo tvirtai tikėjau tomis svajonėmis. maniau, kad galiu. galiu būti tokia kaip tose svajose. mylinti ir mylima, atsiskleidusi, uždariusi duris bei pasilikusi kambaryje. matyti pro langą didelį ir seną medį, kuris skleidžia pumpurus, o vėliau pasidabina lapais. bet kai likdavau viena viskas griūdavo ir beldėsi nemaloni mintis, kad meluoju. meluoju sau ir jam. kad esu bjauri žaidėja. nemėgstu tokia būti. noriu būti tikra, noriu bendrauti su žmonėmis laisvai, nesuvaržytai. noriu juoktis su tais su kuriais norisi juoktis. noriu kvailioti su tais su kuriais norisi kvailioti. norisi bučiuotis su tais su kuriais norisi bučiuotis. nenoriu, kad dėl to kažkam skaudėtų. bet taip neišeina, ne, niekada. mano vidinio komposo rodyklė rodo į šiaurę ir aš toli, taip toli.
esu viskas pamesta ir pamiršta. kaip gi galiu kažkam būti kaip namai? kas gi galėtų žiūrėti į mane ir justi šilumą? aš negaliu. manau, jog esu prarasta. mane pasiglemžė žaliaakis padauža, kuris dabar turi merginą ir svajoja apie vestuves. o apie ką gi svajoju aš? galbūt apie norą kažką mylėti, galbūt apie norą jaustis pilna. galbūt apie norą nenorėti numirti. galbūt apie norą save mylėti, o ne nekęsti taip, kad galėtum imti ir pasipjauti.

tad nepykit, kad dabar esu tokia. neliūdėkit, prašau. leiskit man dar kartą pabandyti surasti save kartu su jumis. turbūt nepavyks. atsiprašau.

war is not for winning, it is for surviving

The man who knelt before her would have sprung from her needles, even down the ghostly flecks of silver in his hair. She had not known before that she wanted all these things, that she preferred dark hair and a slightly cruel expression, that she wishes for tallness, or that a man kneeling might thrill her.

i read the books
about otherwordly miracles
magic wars and sorrow
dragons and imps
dangerous adventures in nonexistent worlds
fights between gods of life and death and
all in between

and it makes me think
how ordinary my life is
and how it makes me dream and wonder
and weep
and ponder longingly why my life
differ oh so greatly from the books

not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a magical girl not a

it is easy to love people in memory; the hard thing is to love them when they are there in front of you

Everyone is alone. Everyone is empty. People no longer have need of others. You can always find a spare for any replacement. Any relationship can be replaced. I had gotten bored of a world like that. But for some reason… the thought that someone other than you might kill me never occurred to me. Say, what do you think? After this, will you be able to find a replacement for me?

maybe it was because you didn't loved yourself
maybe it was because i cried a lot
and didn't tell you about it

maybe it was because you couldn't understand me
maybe it was because i hated myself all the time
and didn't tell you about it

maybe it was because you only loved me when i was soft
maybe it was because i found it hard to trust you
and didn't tell you about it

maybe it was because you were obsessed
maybe it was because i liked lying
and didn't tell you about it

you said to me that you hate me and that i am bad
i'm (not) sorry
please (don't) forgive
i'm trying to be a good girl
a magical girl
a girl you wish me to be

but i want destruction and death and
yes, i am (not) bad
i (don't) want you to hate me
so hate me
please
maybe then i could love you

i always understood only painful love

ask yourself, what will you sacrifice for what you believe?

Can you understand? Someone, somewhere, can you understand me a little, love me a little? For all my despair, for all my ideals, for all that - I love life. But it is hard, and I have so much - so very much to learn.

ką gi aš bandžiau apgauti (save save save), kad sugebėsiu? ką gi aš bandžiau apgauti (save save save), kad pasikeisiu? ką gi aš bandžiau apgauti (save save save), kad prisiversiu? ką gi aš bandau apgauti (visus visus visus), kad man pavyks?

nesmerk, pasauli, bet man daug mieliau yra pražūti.

i looked at everyone and wondered where they came from, and who they missed, and what they were sorry for

I am sad and have a passion for unknown, distant places. I want to see the world. And I would love it, if I just had the chance to get away for a little while. But sadly, things aren’t that easy; desire won’t change a thing.

ašaros rieda.
nes sunku. nes nesugebu būti tokia, kokios manęs nori pasaulis.
rašau.
nes skauda. nes niekada nemokėjau pasakyti garsiai tai, kas labai rūpi.
per beveik tris mėnesius spėjau prisiminti mintis, kurių paprastai išvengdavau jau daug metų. bet dabar jos čia, sukasi manyje ir aidi, aidi... aidi...
sunku rašyti. žodžiai nelenda, bet norėčiau, kad smegenys išlįstų.
bet vis tiek depresija (koks šlykštus žodis ir kaip man jo nesinori rašyti), kurią dabar jaučiu, nebe tokia, kokia buvo tada. nebe tokia destruktyvi ir fatališka. right? tell me i'm right. dieve, kokia aš lėkšta ir paviršutiniška. kokia kvaila. negaliu pakęsti, ką čia rašau. bet turbūt turiu tendenciją savęs nekentimui, nes rašau toliau. arba ne. nebenoriu. einu pasipjauti.

o tada daryti namų darbus ir apsimesti, kad viskas gerai. bet pirma, pasipjauti. nesijaudink.