and she wanted for a moment to hold and devour him, wanted his mouth, his ears, his coat collar, wanted to surround him and engulf him…

“You look like a winter night", he had told her when he had given it to her. "I could sleep inside the cold of you".

neišpasakytai keista yra suvokti, jog tavo kūnas nebeatpažįsta ištarto vardo. lūpos nebežinojo kaip prasižioti, ausys nebeatpažino garso, liežuvis buvo pasimetęs ir sutrikęs. svetimybė. kažkur laiko tekmėje užmiršau, kaip kad užmiršau akių spalvos kolekciją, šypsenos skirtingumo niuansus, eisenos įvairybes, juoko skambesio ypatybes. o prieš daugel metų nieko kito nevalėjau šnibždėti, nieko kito nebuvo svarbiau, meiliau, karščiau ir skausmingiau tarti nei kad to vardo. ar čia manyje kažkas numirė ar tai jo būtis? norėčiau kelti teoriją, jog užgimė kažkas naujo, svajingo ir tolimo.

***

mylėk mane nors šią akimirką, apsimesk. žinau, kad kitaip neįmanoma. pasakyk ką nors švelnaus, dėl ko mano širdis suvirpėtų. tik aš neišsiduosiu, neparodysiu, paslėpsiu. gali būti nebūtinai mano draugas, bet ir tas nepažįstamasis rytiniame autobuse arba anas iš kito miesto galo, o gal tas, kurį kartais sutinku. galiu paimti tave į savas rankas ir užuosti, jeigu tik leisi. būk šiltas, nebijok. netgi reikalauju. dek už mane, gal taip atitirpinsim kas manyje suledėję. būk mano žmonės, kol tave pražudysiu iš tvaikulio. apžavėk mane. neleisk parklupti. būk mano malda, kai negalėsiu užmigti. niekada negaliu. leisk tave apgyvendinti lūpų kampučiuose. nežinau, kodėl neskubu. esu iliuzijoje, kad turiu laiko. žibi mano akyse, bet ar aš tyvuliuoju tavosiose? būk su manimi ir nutapysiu tavo veidą, nesvarbu kaip jis beatrodytų. pamiršk mano sielą.

viso.

baigėsi laikas. esi mano liūdesio šlovė.

i wanted to keep talking, but i didn’t know exactly how to say what i was holding inside me

I feel like a time traveler:
June, July, August.
Summer dissolves in my mouth
and I can’t remember what it tasted like.

vėl sekmadienis.
vėl noriu būti negyva.

ar kažkas manyje pasikeitė? grįžau ten, kur save paskutinį kartą buvau palikusi. niežti kumščius. rankos neguli vietoje, negali. akys krypsta į langą, į sieną, į nieką. bandau nejudėti, nes baisu. nežinau ką galiu padaryti. bet ir žinau. todėl šiek tiek krusteliu. šiek tiek sušlamu. kaip tie geltonuojantys medžiai su savo begarsiais lapais, keliantys man kažkokias laiko nesuvokimo bei mažybinės jausenos būsenas ir mintis. dabar gi net negaliu įsmeigti saviškės savijautos apibrėžimo ant smegenų lentelės. kyla tokie paprasti klausimai. sunku išreikšti visą drugelių plazdėjimą savyje.

vėl laukiu.
vėl viskas beprasmiška.

šiek tiek vemiu prisimindama kaip viskas iš idėjos kažkada turi tapti gera vieta gyventi gyvenimą. tai kada gi? ar dar ilgai? jau tiek metų praėjo, ar nesarmata tau, likime? laike? į ką čia kreiptis? ar į nieką? mama, ar čia tu? pražuvę draugai, gal į jūsų prisiminimus? akys nieko nebemato. užuodžiu pūvėsį. reikia pabandyti nusiimti visą šitą glitumą nuo kūno, nes jaučiu, kad kirmelės raizgosi manyje ir tuoj išnyksiu. negyva šiluma dabar taip toli nuo manęs, taip greitai pradingo. nespėjau. noriu dar. neturiu kam parodyti savęs. bandysiu priprasti prie tuščių butelių bei purvinos patalynės.

nei man liūdna nei ką. tiesiog baigėsi narkotikai, pinigų nėra. niekada nėra. einu parduoti vaikų. nusipirksiu bilietą į jūrą. iki.

you know me now. i’m only good at beginnings

They say you don’t get over someone until you find someone or something better. As humans, we don’t deal well with emptiness. Any empty space must be filled. Immediately. The pain of emptiness is too strong. It compels the victim to fill that place. A single moment with that empty spot causes excruciating pain. That’s why we run from distraction to distraction and from attachment to attachment.

neturiu teisės.
kas aš per išgama?
meilės padugnė. apkabinimų kekšė. pokalbių kalė. ištvirkusi prasiskėtėlė. susižavėjimo prostitutė.

negaliu jaustis vieniša.
gal man iš tikrųjų nerūpi? gal mano mintys mėgsta masturbuotis mintimi, kad mane kažkas myli? kad esu kažkam reikalinga? kad be manęs gyvenimas jau nebe toks? gal esu tokia sukta manipuliatorė ir melagė, jog pati save apgavau? ar įmanoma nežinoti kas glūdi...

...savos širdies stalčiuose?

ir dabar kaip pasiutęs žvėris trankausi tarp daiktų, demoniškomis rankomis plėšiu stalčius, atveriu spintas. grabalioju po žemę, po kilimą, po sienas. lipu. kertuosi į lubas, pramušu skyles. viskas dreba ir trupa, dulkės kyla. girdžiu iš savęs išsiveržiant liepsną. apakstu. pradedu klykti. niekur nėra kraujo. stalčiuose guli sudžiuvusi žolė. šienas. stalčiuose šienas. ką tai reiškia? KĄ TAI REIŠKIA?

prašau.
atsiprašau.
maldauju.
atleisk.

gal kas nors galėtų paglostyti mano galvą? suvalgyti mano ašaras? sudeginti šieną? apvogti mano vidų? išniekinti mane.

neturiu teisės prašyti.
norėčiau su kažkuo apie visą tai pasikalbėti. apie savo širdies turinį. bet ar galiu? ar išdrįsčiau? neneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneneniekada

the sadness will last forever

Why do I write. Perhaps in order not to go mad. Or, on the contrary, to touch the bottom of madness.

nežinau kada manyje nustojo veikti laimė. nesu tikra kada pradėjau vaikytis žmonių ir vietų, kurios galėtų mane padaryti laimingą. bet argi ne mes visi ieškom? savo saulės? savo iliuzijos? kodėl kai kuriems šviesos ieškoti lengviau? nežinau kodėl taip sunku surasti savo gintarėlį. arba kodėl išžarstau pavėjui pienių pūkus. ir belieku stovėti ant pasaulio vidurio, besidairydama šešėlio. kažko. tampu tuščia bei išgaravusi, nerūpestingu žvilgsniu žiūrėdama į sudraskytas bei sopančias rankas... pirštų pagalvėlėmis švelniai paglomonėju dilgčiojantį veidą. rankos dreba po kovos. bandau įvertinti padarytą žalą. bandau suvokti kiek man atsiėjo mūšis su šia diena. negaliu mintimis aprėpti kiek dar smėlio bei vandens reikės praskalauti pro sietelį, kol galėsiu įkvėpti ir pradėti naudoti plaučius. kol rasiu kriauklelę. spindulėlį. tvykstę delne.
jaučiuosi rami kaip oras po audros. šiek tiek slegi. truputėlį pasidavusi. man jau neberūpi ar žmonės kažką supranta. niekada nebuvo poreikio dalintis. galbūt todėl dabar vos galiu atsikosėti be gargaliuojančio kraujo gerklėje. turbūt tai ir bus uždarumo kaina. sunku suvokti kaip kiti eina per betoninę pievą ir neieško liūdesio žiogelių. taip pat jaučiuosi bevertė. labai paprasta save sulyginti su sulūžusiu daiktu, tik kad klišė manęs niekada nepatenkino. o viskas yra klišė. kartais labai sunku su šia mintimi susitvarkyti. manau susižeidžiau riešą. ar asmuo gali netekti sielos begyvendamas? ar tai mes apibūdiname kaip "žmogų be dvasios"? truputį apmaudu žinoti, kad gali egzistuoti be dvasios. manau tokiems žmonėms reiktų nukirpti raištelį. tai būtų tikras išsilaisvinimas ir aukščiausia gailestingumo bei atjautos forma, tas susijungimas su nebūtimi.
ei, bet kur dingo mano laimė? kada? kodėl paleidau pasroviui, pavėjui... palengva... nesusimąsčiau, kvaila mergaitė. dabar štai ir tenka kovoti su pražūtimi ir skausmu. taip ilgai, kad net nebepamenu kokia buvau ankščiau. bet pamena kiti. papasakojo ir man. galiu tik teptuku bespalviškai užpildyti pasakytus žodžius savo vaizduotės drobėje. netampa geriau, kai žinai, kad buvai kažkas kitas. pasukau bloga kryptimi, orientyrų nėra. tik gintarėlio vaiduokliai. spindulėlio pėdsakai.
pienių pūkai kutena panosį. žiogų simfonija lydi mane. tarsi galėčiau sustoti.

p.s. šiandien praeities gimtadienis.

there is an ache in my heart for the imagined beauty of a life i haven’t had, from which i had been locked out, and it never goes away

When people are ready to, they change. They never do it before then, and sometimes they die before they get around to it. You can’t make them change if they don’t want to, just like when they do want to, you can’t stop them.

tai klausykis.

1. neturiu fantazijos pasidaryti įdomaus ir skanaus maisto.
2. galiu justi kaip mama yra nusivylusi manimi, kad vis dar nesusiradau darbo.
3. noriu maudymuko ir džinsų ir šortų, ir 3 lūpdažių, ir... ir... ir... ir...
4. neturiu pinigų.
5. neturiu darbo.
6. bijau susirasti darbą.
7. nežinomi skambučiai priverčia mano širdį plakti pašėlusiu greičiu.
8. maistas nuobodus ir nenoriu jo valgyti, nors mano skrandis klykia.
9. kartais noriu verkti, bet tada praeina.
10. ką reiks daryti, kai baigsis nuomos sutartis?
11. neturiu motyvacijos ruoštis studijoms.
12. sveriu 46 kilogramus, kartais jaučiu, kad 45.
13. norėčiau iš tikrųjų norėti sportuoti ir piešti.
14. gaila niekaip negaliu prisiversti susitikti su draugais.
15. noriu pabėgti.
16. jaučiu kaip nuo amžino sėdėjimo ir gulėjimo tirpsta rankos, nebesilanksto čiurnos, dega pečiai.
17. jau du mėnesius man mėnesinės.
18. norėčiau mėgti maistą ir saldumynus.
19. kodėl negalėjau prisiversti susirasti darbo prieš mėnesį, du, tris?
20. net jeigu neturiu pinigų, vistiek negaliu numirti.
21. kaip man reikės persikraustyti, kai tėvai išvažiavę?
22. kodėl esu tokia nelaiminga?
23. prašau, smegenys, norėkit valgyti.
24. šeima manimi nebetiki.
25. aš tik našta.
26. o jeigu nesugebėsiu prisiversti mokytis?
27. nenoriu dirbti.
28. kartais sapnuoju dalykus, kurių neturėčiau sapnuoti.
29. ir kaip man visa tai pasakyti, kai klausi, kas negerai?
30. kodėl jaučiuosi tokia negraži?
31. viskas taip pasikeitė.
32. bijau, kad liksiu su tavimi iš pripratimo ir dėl to, kad mane myli geriau nei kas kitas.
33. norėčiau turėti pinigų ir save pasikeisti.
34. arba jėgų save pabaigti.
35. ar viską išsigalvoju? pergalvoju?
36. kaip sunku išeiti į lauką.
37. norėčiau tos vasaros su draugais prie ežerų, mašinose, festivaliuose, vis dar šviesioje ateityje.
38. taip kad neliūdžiu dėl vieno dalyko.
39. o gal vistiek esu neįdomi ir rutiniška, paviršutiniška ir pilka?
40. tikrai taip atrodau.
41. man labai skauda, kad tu vistiek manęs nesupranti.
42. nors tau ir atrodo, kad supranti.
43. nenoriu nieko įskaudinti.
44. turėčiau pasidaryti valgyti.
45. nebeturiu jokių hobių.
46. ačiū dievui, kad tėvai išvažiavę ir nereikia niekur važiuoti.
47. bet taip norėčiau pamatyti pasaulį.
48. pinigai.
49. gal aš tikrai anoreksikė?
50. nepasitikiu daktarais, jau geriau kentėsiu. vistiek noriu numirti ir viskas nėra taip blogai.
51. bet yra.
52. bet kam rūpi.
53. šis dalykas tampa juokingu.
54. nuostabu (nuostaba), kaip galiu šypsotis, nueiti į dušą, tvarkytis, pavalgyti...
55. bet turbūt tuo mano galėjimas ir pasibaigia.