2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

you’re an idiot for letting me go

Nowadays it’s hard to find a good person. It’s hard to find a person to talk to, someone who will just listen and not judge you, someone who will just take you as you are. 



žavinga yra...
raudonos rožės, naktis ir žvaigždės, lengvumas, laisvė, vaisiniai ledai, saulėlydis ir saulėtikis, meilė, karštas oras, ežeras, nepriklausomybė, įdegusi oda, baltas ir lengvas sniegas, šypsena ir ašaros, apsikabinimas, prasmingi žodžiai, pasitikėjimas, laimė, mėgstama arbata ar kava, tuščias dienoraščio lapas, braškės, nuostabios eilės, pagyrimas, bėgiojantys vaikai, vaisiai ir daržovės, skausmas ir netektis, viltis, ramybė, šiluma, kvepianti ir minkšta patalynė, gražios akys, pasitikėjimas, sėkmė, išpuoselėta oda, mirtis, ugnis, šiltas lietus, gera muzika, tylos minutės, ilgesys, raiški nuotrauka, prisiminimai, juoko priepuoliai, bėgimas, kvėpavimas, kito žmogaus dėmesys, vieningumas ir supratingumas, amžinybė, brangi sekundė, skanus valgis...

daugiau nesugalvoju taip iš karto. o ką jūs pridėtumėt?
ar jau sakiau, kad vasara? ar jau sakiau, kad... et. ką žinau. aš daug ką sakau, dar daugiau nepasakau.
neatrodo, kad vasara. jau nebe. nebekaršta. ak, kodėl? 

2011 m. birželio 11 d., šeštadienis

i'd rather feel nothing. it's better, it's easier

Sometimes, that girl who seems so strong, who never let’s what people say bother her, who smiles and laughs with her friends… is really the girl who deep down is falling to pieces. 



man vasaros atostogos. ir vakar vykusios išleistuvės... buvo visko. buvo to, ko aš nė negalėjau numatyti ir įsivaizduoti. buvo ašarų. ne mano. merginų. vaikino. buvo juoko. mes vakar vieni kitus tikrai mylėjom. jautėmės kaip šeima. sakėm, kad esam šeima. mačiau mus... kitokius. ne tai kad išgėrusius, bet savus. ne mokyklinius. ir negaliu. nu myliu ir viskas.

ir dar. tapau anoreksike. na gal dar ne? na juk tik sveriu per mažai. tik nevalgau. juk nieko tokio ar ne?


negaliu normaliai galvot... gyvenu vakar. 

2011 m. birželio 7 d., antradienis

athazagoraphobia, the fear of being forgotten

If I really was a bitch, I’d make your life a living hell, but instead, I’ll just sit back and watch you do it yourself. 



ir kaip tau jaustis, kai pasako: "ne, aš norėjau kuo greičiau atsikratyt. man nebuvo svarbu tau rinkt vardą, ir taip nukankinai". 
aš tebuvau daiktas, kuris trukdė. kuris sunkino tau gyvenimą ar ne, mama? tai kas aš tau dabar? ar tu džiaugeisi mane laikydama? ar tiesiog atsidusai iš palengvėjimo, kad nebeteks savyje nešioti to krutančio sutvėrimo.

man dar įdomiau. aš buvau planuota? ar tiesiog įsikišau į judviejų krušimasi? 


oh, aš tokia pikta. tokia pikta.
ir galvoje skamba ir skamba "iki, Rūta". vis dar netikiu. vis dar ne.

 

2011 m. birželio 4 d., šeštadienis

this is who i am, nobody said you had to like it

I’m the girl that always has her phone in her hands, headphone in her ears and that one guy on her mind. 




o, taip miela.
ir aš sutrikusi
man skauda
aš laiminga
aš bijau
aš nekantrauju
man rūpi
kartu ir nerūpi
aš myliu
ir pykstu
ir dievinu
ir einu
plaukiu
aš juokiuosi
tinginiauju
man keista
ir aš laukiu
aš nenoriu
atsikalbinėju
ir nenoriu prašyt
bet reikės
bet... bet... aš... aš... man...


taip, kol kas aš visai laiminga, tik bijau. bet tai juk normalu ar ne? bet aš turiu dėl ko bijoti. jeigu kas nors prisimins tas dvi knygas? o aš jų juk neturiu. tai kaip aš gausiu pažymėjimą, kad baigiau 8 klases? na kaip? tai kaip tada bus?
bet nepaisant to, aš laiminga. vasara. šiandien miegojau 14 valandų, vėliau 3 valandas, tuoj eisiu miegoti vėl. nes jaučiuosi velniškai privargusi. ir sulaužyta. sukandžiota. sudraskyta. išsitampiusi. ir tai tik dėl to, kad vakar maudžiausi. pirmadienį vėl... tik... mūsų bus daug. tai man primena laikus, kai visi buvom vaikai, kai visi bendravom ir kai berniukai paimdavo mūsų kuprines ir bėgiodavo ir erzindavo mus, ir bėgdavau aš tada paskui tą baltapūkį, kuris juokėsi ir šypsojosi, kuris rankoje laikydavo mano kuprinę...
ir primena man tai, kokie mes būdavom draugiški. ir primena, kad gyvenimas buvo paprastas. ne, o gal ne. bet dabar taip atrodo. 
tada mažai kam rūpėjo, kad buvau vaikas. kad buvau tikras baubas. tada jis mane mylėjo tokią, kokia buvau ir niekas nebuvo svarbu.
o dabar atrodo, kad viskas kartosis. tik mes jau didesni, ant mūsų pečių gula didesnė atsakomybė. ir mes nebe tokie tyri, nebe tokie geri kaip kad buvom. visi su savo melu, su savo paslaptim, su savo jausmais, savo svajonėmis...

žinau, kad bus linksma. turbūt netyčia prisigersiu vandens daugiau negu įprastai. turbūt iš juoko skęsiu daugiau negu skendau vakar. bet man nerūpi. 


aš laiminga, kad mes vėl būsim drauge. nes bus taip, kad kai kurių daugiau niekada nepamatysiu, kai baigsis šie mokslo metai. ir aš noriu atsidžiaugti.
ir nemanau, kad verksiu. aš tiesiog negalėsiu patikėt, kad viskas baigta. negalėsiu patikėt, kad daugiau nebeeisiu į tas pamokas, į tuos kabinetus.
ir staiga viskas darosi labai brangu. ir trapu. ir įsimintina. 

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

i miss how close we were

I love your eyes but I love my eyes more. Because without mine, I can't see yours. 



vasara. 
tas žodis VASARA.
sveikinu jus, mano mielos, su 2011 metų vasara. 
šia proga su Vaida ir Egle buvom prie ežero, turėjo būti ir M, bet nėjo, nes negalėjo. ir dar susipykau su JUO. taip, labai kvaila. abu pykom, kad nei vienas nekreipiam vienas į kitą dėmesio. ir jis netiki, kad man jis patinka. aš jam norėjau pasakyt, kad jau seniai jį myliu. norėjau pasakyt priežastį kodėl jį palikau.
kodėl? aš taip seniai tada jo nemačiau... taip seniai... ir man atrodė, kad jo nebereikia. kad galiu būti ir be jo. bet kai jį pamačiau... aš supratau klydusi. aš verčiau save apie jį negalvoti. draudžiau. bet giliai širdyje... 

bet jis sako, kad aš meluoju. jis netiki. jis pyksta. turbūt jis nusivylęs ir įskaudintas. bet tu mane irgi skaudini, meiluti. jūs sakysit, kad jis kvailas. aš sakysiu, kad jis įskaudintas. bet jis šiknius. vis dėlto :D

ir dabar aš liūdžiu, kad jis nekalba. kad jis mano, jog man visviena. nes taip nėra. velnias, aš tokia beviltiška.

ah, ir dar nudegėm. aš rankas ir veidą, pečius. Eglė tapo tikra čigonka, o Vaidos veidas lyg išvirto vėžio. ir aš zyziau, kad jos eitų maudytis, nes man vienai buvo nedrąsu, jos spyriojos, bet kai kai kurie žmonės išėjo, nulėkėm maudytis. turiu paminėt, kad jos varė su drabužiais, nes neturėjo maudymukų.


na ir kodėl, kodėl, kodėl kodėl kodėl kodėl kodėl kodėl taaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaip sunku tiesiog  būti gerais draugais? būti pora? kodėl kodėl kodėl.




ir man TAIP skauda kūną, o kas bus rytoj...