![]() |
| Grace whispered that she loved me, sounding a little sad. I wrapped my arms tightly around her shoulders, sorry that loving me was such a complicated thing. |
man staiga pasidarė šiek tiek liūdna. šiek tiek daug liūdna, kad net beveik susigraudinau. tumblr staiga priminė man semą ir greisę, o dar ir per fb pažiūrėjau kažkokį kvailą video... kvailystės. kodėl turėčiau norėt... na žinot. beprotybė. juk meilė neatneša nieko gero, vien skausmą ir bemieges naktis, nuotaikų svyravimus, ašaras ir neviltį. kam to reikia? kas to norėtų? aš ne. jau geriau nieko nemylėti. ir aš stengiuosi, kad taip ir būtų. didelių pastangų nereikia, nes aplinkui nėra jokio tokio, kuris super mane žavėtų.
dvi-tris dienas kentėjau nuo skylučių baimės. arba tiksliau, traumos. trypophobia. o dieve, dar kartą susitraumavau kol tikslinausi žodį ir išmetė nuotrauką. žodžiu, jus arba paveiks arba ne. bet mane taip sukrėtė, kad... kad... nežinau. aš daug ko internete mačius, bet šitas dalykas... daug ko esu mačius ir po to vaikščiodavau kaip vaiduoklį pamačius, bet tai jau panašėjo į ligą. tas dvi dienas pragulėjau lovoje, nes net neturėjau jėgų ir noro eit prie kompo. i mean, kompas? nenoriu? neįmanoma. žodžiu, dabar šiek tiek geriau, nors ta nuotrauka aiškiai mane persekios šiandien dar ilgai, aš ją sapnuosiu ir bus siaubinga. man reikia kažkokios rimtos terapijos nuo pasaulio. dargi šiandien mane apėmė visokie įkvėpimai ir sukūriau kažką gana unikalaus ir sick.
negaliu užmigt. šiandien nuo pat tada, kai atsikėliau, skauda galvą. tikiuos, mano galvoje auglys. numirsiu pagaliau. haha. einu toliau neproduktyviai ir nenaudingai gyventi.
ir aš žiūriu buffy the slayer.




