you never need to apologize for how you chose to survive

Who taught you to hurt yourself?
Think of the whiteness of milk,
the softness of honey, the jewel sheen of
a new clementine. Your bones should not
be read like Braille through the skin; this
brutal thinness is not a sort of beauty.
Would you starve a child the way you
are starving your body?

šešios ryto.
akys sunkios, skaudančios, man tesinori jas užmerkti. galva tvinkčioja, pakaušyje vyksta skausminga kova, o man tesinori, kad viskas nurimtų. mintys kaip sunkus rūkas, bet tuo pačiu... kaip pavargau. dieve, kaip pavargau. nutrenkit mane, išmeskit į jūrą, paleiskit skristi nuo himalajų viršūnės. man nesvarbu. leiskit gyventi. o gal ne to turėčiau prašyti? leiskit numirti? koks žmogus vis dėlto įdomus sutvėrimas. pilnas paradoksų, su kaupu besimaišantis guašas minčių paletėje. noriu kurti, bet ir negaliu. noriu keistis, bet kažkas trukdo. noriu skaityti, bet neimu knygos į rankas. noriu atsiskleisti žmonėms, bet laikau savą širdį paslėptą nuo visų akių. noriu atvirai svajoti, bet bijau, kad būsiu sutrypta.
jaučiuosi tokia sudaužyta, bet tuo pačiu mąstau kaip sutvarkyti pasaulį.
ar aš tampu deive dėl to, kad galiu sukurti pasaulį? o gal viso labo tesu demonas, nes galiu? kam kurti pasaulius, jeigu jiems lemta kentėti? jeigu amžini karai išrėžia savas vėžes, galų gale tepalikdami vien kraują ir purvą, sumišusį su svajonių šukėmis? kam kurti, jeigu žinai, kad galų gale verksi. kam stengtis, jeigu žinai, kad nuo pat pradžių esi pasmerktas. kam prašyti atleidimo, jeigu suvoki, kad nėra kam atleisti. aš tik kosminės dulkės, visatos materija.
aš niekas, - tyliai sau pasakyčiau.
ir išgirsčiau kažką šnibždant, kad esu viskas. nes esu dulkės. nes pasauliai sukurti iš dulkių. aš, pasaulis, sukurtas iš nieko. ir skrieju po kosmosą be savo orbitos, be atmosferos. dangus mane muša. bet neatsilieku ir pati, kaip gi kitaip... minčių karai žygiuoja per mane savo spygliuotais batais, svajonių kulkos sminga, pykčių tankai pervažiuoja vilčių sodus, kuriuos senovėje pastačiau. šaltos realizmų žvaigždės, tokios tolimos, bet puikiai pažįstamos, degina mano paviršių savo šalta liepsna. ir lieka iš manęs tik griaučiai, tik esybės korys.

tik dulkės.

hearts are wild creatures, that’s why our ribs are cages

The rape joke is that you were eight.
The rape joke is that at the time,
you didn’t know people had sex to express love.
The rape joke is that the only other person
who’d seen you naked was your mom.
The rape joke is that he called you ‘beautiful’ first.
The rape joke is that he held your hands together
and told you to ‘try harder’ when you struggled.
The rape joke is that you believed him
when he told you were overreacting.
The rape joke is that your grandma
called him a nice boy and asked him to stay for dinner.
The rape joke is that he winked at you
when you apologized to your parents for not coming
downstairs the first time you were called.
The rape joke is that his friends
high-fived him for “getting some.”
The rape joke is that you still don’t feel like
you’ve regrown the pieces he stole.
The rape joke is that he was conceived when his
dad slapped himself into his snoring mother.
The rape joke is that her friends told her
she was lucky someone wanted her.
The rape joke is that each year in the United States,
32,000 other women’s bellies
ripen with life against their will.
The rape joke is that he never learned
to touch without scarring.
The rape joke is that your classmate thinks
‘have you seen what asses look like in yoga pants?’
is an argument.
The rape joke is your new boyfriend kissing
you and telling you he ‘raped’ his math test.
The rape joke is that ‘Why are girls so scared of rape? Y’all should feel pride that a guy risked his life in jail just to fuck you’
is a popular Tweet right now.
The rape joke is that you wake up to
the memory of him laughing,
“now that wasn’t so bad, was it?”
The rape joke is that it’s been twelve years and
you still quiver when someone touches you.
The rape joke is that he hasn’t stopped laughing.
The rape joke is that you forgot how to.

yeah, aš kaip visada nusispjaunu į aplinkybes ir vistiek varau savo. taigi naujus metus pradedu su le meaningful citatomis. kažkuriuo momentu kažkurią jau praėjusią dieną taip siaubingai sukilo noras kažką rašyti. ne, meluoju. ne kažką. o kai ką. viskas virė ir kunkuliavo galvoje, pirštai neramiai bėginėjo ir kūnas dilgčiojo.
galų gale taip nieko ir neparašiau.
bėda su potencialu yra ta, kad norisi jį išnaudoti.
bėda ta, kad neišeina to padaryti.
o norėčiau tęsti ką pradėjau. apie viduramžius. paslaptingą raganių ir raudonplaukę mergaitę, kuri gyvena priespaudoje savo žiauraus tėvo. apie užsimezgusią draugystę su kita tokia pat vargana mergaite. apie užgimusį susižavėjimą paslaptingu, baugiu raganium. apie paslėptus žemėlapius ir blogį, kuris glūdi kiekvieno širdyje. apie paslaptis, surašytas senoviniuose pergamentuose. apie vilkažmogius ir šiurpius pranašiškus sapnus. apie monstrą, kurį sukūrė iš tamsos, tūnančios širdyje. apie skerdynes, apie godulį, apie ambicijas. apie pomirtinį gyvenimą ir apie meilę, kuri neturi laimingos pabaigos. apie atleidimą ir ramybės suradimą. apie visišką išnykimą. apie skausmą ir neviltį. apie gyvūlišką baimę.
bet tegaliu sėdėti ir jaustis bejėgė, rankose turėdama idėją, kuriai nelemta išvysti šviesos. kuri amžinai kunkuliuos manyje be vietos, trankysis į savo narvą, bet niekada neištrūks.
aš turiu raktą.
jis mėtosi mano milžiniškose rankose, kurios tokios didelės, kad sugeba apglėbti visą pasaulį, kuris yra mano viduje. norėčiau pagalbos. bet nežinau kaip ištarti žodžius. todėl vaikščiosiu gatvėmis su istorijomis, kurių niekas neišgirs.

she laughed and danced with the thought of death in her heart

Which is worse? The wolf who cries before eating the lamb or the wolf who does not.

*pasikaso smakrą*
so yeah. some shit went down.
kitais metais varau pas psichiatrę. bet sako, kad psichiatrai gydo piliulėmis. ir jeigu man tokių išrašys? aš nežinau ar esu pasiruošusi jas gerti. narkomanė. gal pasidarys linksma. o gal kaip tik kažkaip sunkiau. juk yra pašalinių efektų, right?.. right? nežinau, ką atneš rytojus. sumazgoju plaukus į kuodą, nueinu gulti, prasivartau, užmiegu tam tarpe, o ryte pirma, dar beveik miegančios mintis: "o ne...", o rytais šalta. šalta dieną. šalta vakarą. šalta naktį. tik lovoj gera. metai artėja į pabaigą. na ką gi. dar vieni prašvaistyti metai, laukiant kažko. galbūt saulės, oro, gėlių, paukščių. sieloje.
ate.

there are no beautiful surfaces without a terrible depth

What if all women were bigger and stronger than you? And thought they were smarter? What if women were the ones who started wars? What if too many of your friends had been raped by women wielding giant dildos and no K-Y Jelly? What if the state trooper who pulled you over on the New Jersey Turnpike was a woman and carried a gun? What if the ability to menstruate was the prerequisite for most high-paying jobs? What if your attractiveness to women depended on the size of your penis? What if every time women saw you they’d hoot and make jerking motions with their hands? What if women were always making jokes about how ugly penises are and how bad sperm tastes? What if you had to explain what’s wrong with your car to big sweaty women with greasy hands who stared at your crotch in a garage where you are surrounded by posters of naked men with hard-ons? What if men’s magazines featured cover photos of 14-year-old boys with socks tucked into the front of their jeans and articles like: “How to tell if your wife is unfaithful” or “What your doctor won’t tell you about your prostate” or “The truth about impotence”? What if the doctor who examined your prostate was a woman and called you “Honey”? What if you had to inhale your boss’ stale cigar breath as she insisted that sleeping with her was part of the job? What if you couldn’t get away because the company dress code required you wear shoes designed to keep you from running? And what if after all that women still wanted you to love them?

dar yra dėl ko kovoti.

i was ready to love the whole world, but no one understood me, and i learned to hate

They say every atom in our bodies was once a part of a star. Maybe I’m not leaving, maybe I’m going home.

prašom klausytis dainos skaitant.

apsiginklavusi svajonėmis, citatomis, kurios kažką reiškia, įsivaizduojamais veikėjais ir tokiais pat nuostabiais nuotykiais, aš žvelgiu į pasaulį. ir matau. bet kartu... ak, kiek daug dar nesugeba matyt mana širdis. galbūt ir gerai. kažkada, labai seniai, turėjau atvirą krūtinę. į ją galėjo įžengti bet kas, nes tada irgi daug ko nemačiau. nemačiau dvilypių šypsenėlių, kai naršydavo po mano širdį. negirdėjau pašaipaus juoko, kai manyje atrasdavo dalelę jausmų. nejutau skaudžių pėdų, kurios negailėdamos mane trypė.
iki kolei buvo per vėlu.
ir išstūmiau. su pasiutusia jėga, kuri atsiranda tik dvejais atvejais: arba kai kovoji dėl tikslo arba kai esi sužeistas. kaip medžiojamas, persigandęs žvėris užvėriau savo krūtinę, savomis rankomis užlopiau skylę su spygliais ir šakomis. kad daugiau niekad niekas nebegalėtų įžengti. kad daugiau niekas nebegalėtų manęs įskaudinti. ir bežvelgdama į saulėtykį girdėjau melancholišką čiulbėjimą savoj širdy. ir kas rytą, praplėšus tik užmerktas akis, čiulbesys darėsi vis graudesnis ir tylesnis. kol vieną rytą atsikėlus nebegirdėjau nieko. išsigandau. bandžiau atverti krūtinę, įleisti šviesos ir oro, bet... kaulai, raumenys, mėsa ir oda suaugo su šakomis ir spygliais, kuriais užlopiau kadaise įskaudintą vidų. ir nebylios ašaros ritosi skruostais. mano rankos nebeturėjo jėgų atverti ertmės. mana širdis liko uždaryta, nebegebėjau suteikti jai taip reikalingos šviesos. užverdama krūtinę pasmerkiau save amžinai tamsai.
ir supratau, kodėl naktimis buvo neįmanoma užmigti. supratau, kodėl visada jaučiausi tokia pavargusi. tokia tuščia. juokas, skambėdavęs iš mano lūpų, jautėsi kartus. nė draugija, nė šeima nebevalėjo padėti. nė dalykai, kuriuos mėgau, kuriuos ilgainiui apleidau... ir su kiekviena diena darėsi vis sunkiau ir sunkiau kiloti kojas, išriesti lūpas į viršų...
sunku.
dabar lyg aklasis bukomis rankomis graibau kokio nors vilties kuokšto ant žemės. ir ieškau ir ieškau, ir vis dar ieškau...

ir nerandu.