there are certain names that will always taste like regret and stomach acid on my tongue

Why do I write. Perhaps in order not to go mad. Or, on the contrary, to touch the bottom of madness.

aš nieko nemyliu.


pavyzdžiui.

važiavom autobusu su tavimi ir stengiausi neverkti, nes kažkieno kvepalai kvepėjo taip pat, kaip jo.

pavyzdžiui.

mano gilus kartėlis, kad niekada tavęs nesuprasiu, nes nemoku tavo kalbos.

pavyzdžiui.

klausymasis tos pačios dainos po šitiek laiko, tada, kai su juo važinėdavom mašinoje ir per radiją dažnai ją grodavo. nežinau kuriuo momentu nusprendžiau, kad čia mūsų daina.

pavyzdžiui.

mano nesibaigiantys sapnai apie jį. ir tas skausmas, kai tavo pasąmonė žymiai detaliau atsimena jo balsą, manieras ir išvaizdą nei tavo sąmonė nubudus.

pavyzdžiui.

tavo тоска, nes aš vėl prikalbėjau baisių dalykų, kurių net negaliu atsiimti, nes jie tikri.

pavyzdžiui.

kažkoks kvailas džiaugsmas, nes nupirkau mums spurgų per valentino dieną.

pavyzdžiui.

jo padovanotas puodelis. ir kaip ironiška, kad tu visada klausi ar jame padaryti man arbatos. tas puodelis vienoje vietoje šiek duria ir aš visada pagalvoju, kad tai dar labiau ironiška. iki vėmimo ribos.

pavyzdžiui.

tas tamsus ir tylus kartas, kai vos sugebėjau išlementi, kad tave myliu. ir tu klausei ar tikrai. ir dabar galvoju: ar tikrai?

pavyzdžiui.

tas kvailas nostalgiškumas lyginant kaip išmokei mane rėkti ir pykti ir kaip su juo niekada nereikėjo kelti balso.

pavyzdžiui.

bežodė pirštų judinimo kalba, kurią mes buvom sugalvoję, kai aš nenorėdavau kalbėti. ir kaip MUDU jos neturime, nes tu ne jis.

pavyzdžiui.

mano ašaros, nes dabar tau parašiau "kaip šaunu", bet iš tikrųjų niekas nėra šaunu ir kodėl taip skauda? kodėl tau skauda? kodėl aš kalta? kodėl negaliu nustoti?

pavyzdžiui.

kodėl vis dar nepaklausi ar dažnai verkiu? visadavisadavisadavisada.

pavyzdžiui.

kaip ieškau jo nugaros minioje, nors esu įsitikinusi, kad jo nebus ten, kur egzistuoju aš.

pavyzdžiui.

tavo skausmas.

pavyzdžiui.

jo skausmas.

pavyzdžiui.

mano skausmas.

pavyzdžiui.
pavyzdžiui.
pavyzdžiui.
pavyzdžiui.
nemyliu.

the idea is to participate in your existence

Sometimes, when I lie awake at night, I wonder whether I’ve lived at all. Is it the same for everybody? Do some people have a greater talent for living than others or do some people never live, but just exist?

ar būtų labai revoliuciška tiesiog nieko nedaryti? gyvenu limbo ir man atrodo, kad pasaulis reikalauja, jog kažką daryčiau.

ar visi esame girdėje apie "tą" žmogų, kuriam jau gerokai virš 40 ir niekada nedirbo?
"- oi, va ta gyvenime nieko nėra dirbusi, baltarankė mat, vyras išlaiko."
ar priimtina tik sunkus darbas, tik išlietas prakaitas ir vargani centai, kuriuos greitai išleidi, kad galėtum išgyventi. ir tai mes vadiname tvarkingu bei padoriu gyvenimu.

ir man labai juokinga, nes taip pat puikiai suprantu, jog šiame pasaulyje nieko negali gauti už dyką. ir taip pat stipriai palaikau ir suprantu tuos, kurie turi tikslų, ambicijų, tie, kurie visada ieško geresnio kelio ir, rodos, niekada nepailsta. kaip ironiška, kad norint padoriai gyventi, turi dirbti vidutiniškai 8-12 valandų per dieną ir mes tai vadiname teisingumu. ha. aš nežinau. man reikia važiuoti į užsienį, man reikia į biržą, man reikia draudimo, man reikia medicininės pagalbos, man reikia dirbti, man reikia valgyti 3 kartus į dieną, man reikia studijuoti, man reikia save prižiūrėti, man reikia džiaugtis, man reikia gyventi, man reikia uždirbti, man reikia šypsotis, man reikia... aš noriu... o aš noriu... ir visai nesvarbu ko aš noriu... ir niekas nepasako ačiū, kad vis dar gyveni. nors labiau egzistuoji. gyventi gali tada, kai nori džiaugtis, kai nori šypsotis, kai nori nemirti, kai gali daryti šį bei tą, po truputį, iš savo susigalvotų norų sąrašo... kai nori... kai nenori.

arba tiesiog gali pasakyti, kad aš tinginė. galima ir taip. gi reikia, truputėlį. o tai ko tada norisi?

i mustered up the best version of me, and still, it wasn’t enough

…and you drink a little too much and try a little too hard. And you go home to a cold bed and think, ‘That was fine’. And your life is a long line of fine.

kodėl niekada nepaklausi kada paskutinį kartą verkiau? kodėl to paties nepaklausiu aš? ar tai skamba keistai? per daug artimai? tai kas tada mes esame jei ne draugai, jei ne švelnūs meilužiai?

norėčiau, kad paklaustum. galbūt mano atsakymas padėtų tau suprasti kažką daugiau. kažką mažiau. kažką žibančio. kažką horizantalaus. galbūt kažką statiško, kas seniai sumedėję. galbūt kažką glitaus, kas ilgai šaknijaoi. galbūt kažką pritemusio, kas ilgai vadėjosi. norėčiau būti kiškio kraujas ant vilko snukio, ar supranti? norėčiau būti pumpuras ant medžio ankstų pavasarį, ar supranti? norėčiau būti baltai juodas vainikas ant vaiko karsto, ar supranti? norėčiau būti bitė ant išsiskleidusio žiedo, ar supranti? ar supranti? ar žinai? ar paaiškėjo? ar tinka? ar gerai?

negerai. netinka. nepaaiškėjo. nežinai. nesupranti.

kai tu nematai, štai tada...

...verkiu.

negražūs dalykai.
mįslės.
ar pakankamai nukraujavau?

don't let yourself go, because everybody cries. everybody hurts sometimes... so hold on, hold on, hold on. everybody hurts

We lost our dreams along the way
but I never thought you’d trade your soul to the fates
never thought you’d leave me alone.

pilve miršta kareiviai, galvoje lydo metalą, akyse šoka degtukai, o mano kojos iš ratų ir rankos tampa kapais.

trenkė per žandą mintis, jog visada gyvenu. egzistuoju, veikiu, laikausi. dabartiniu laiku, dabartinė rūta. ir

***

man nepatinka, jog reikia gyventi. skauda. kodėl niekas neturi pasirinkimo padaryti pauzės? kodėl nuo pat gimimo esi priverstas judėti ir daryti? kodėl negaliu kuriam laikui nustoti gyventi? taip skauda. kodėl vienintelė išeitis yra numirti? kodėl tai taip konkretu ir be galimybės sugrįžti atgal? o apskritai kodėl norėčiau sugrįžti??? juk gyventi taip skauda.

labai erzinančiai maudžia širdį ir plaučius. reikia valgyti tris kartus per dieną, išėjus reikia gražiai apsirengti ir pasidažyti, reikia praustis, reikia daryti atsiskaitymus akademijoje, reikia eiti į paskaitas, reikia žaisti gerą bei mylinčią merginą bei supratingą ir šiltą draugę, reikia tvarkytis, reikia kažkur eiti, kažką daryti. kažką amžinai daryti, o aš tik klipata klipatėlė savo minčių raizgalynėje ir man taip sunku judėti, taip sunku kažką daryti. kartais tiesiog imu ir suklumpu neegzistuojančiose vietose bei prapliumpu lietumi bei žaibais. šiandien atsibudau su gniužulu gerklėje, dar kiek, ir sapnai būtų mane pravirkdę. ir kaip dabar gyventi šią dieną? sunku net egzistuoti. sunku laikytis už raudonos virvutės, kai abi tavo rankos labiau primena žirkles, o ne pirštus.

ir niekam negali pasakyti, nors žinai, kad daugeliui tavo draugų taip pat sunku gyventi. bet tarsi niekas nesupranta ir visi turi išsiauklėję tokį naują etiketą, kuriame sarkastiškai juokaujame prie arbatos ar alaus puodelio kaip norime numirti, bet niekada nieko rimčiau, oi ne. etiketas užblokuoja ir neleidžia nei apsikabinti nei paverkti, nes turbūt baisu, kad šie juokai staiga tau trenks per veidą ir į pilvą bei nebegalėsi nei įkvėpti nei galvos į viršų pakelti. baisu, kad staiga tarp draugų rato tai taps realiausia tikrove ir visiškai nesvarbu, jog kiekvieną kartą, kai grįžti namo ir lieki pats su savimi...

nebegali juokauti.

there are ways of dying that don’t end in funerals. types of death you can’t smell

There’s just something unsettling about studying your reflection. It’s not a matter of being dissatisfied with your face or of being embarrassed by your vanity. Maybe it’s that when you gaze into your own eyes, you don’t see what you wish to see—or glimpse something that you wish weren’t there.

randai vagoja manas akis, širdyje nardo piranijos, plaučiai varva nuo smalos, sprogimo atogarsiai spengia ausyse, virvė įsirėžusi į nedailų kaklą, tarp pirštų supasi peiliai, mano siela prapuolus mirties giljotinoje.

gana. nėra žodžių, netinka.