the sadness will last forever

Why do I write. Perhaps in order not to go mad. Or, on the contrary, to touch the bottom of madness.

nežinau kada manyje nustojo veikti laimė. nesu tikra kada pradėjau vaikytis žmonių ir vietų, kurios galėtų mane padaryti laimingą. bet argi ne mes visi ieškom? savo saulės? savo iliuzijos? kodėl kai kuriems šviesos ieškoti lengviau? nežinau kodėl taip sunku surasti savo gintarėlį. arba kodėl išžarstau pavėjui pienių pūkus. ir belieku stovėti ant pasaulio vidurio, besidairydama šešėlio. kažko. tampu tuščia bei išgaravusi, nerūpestingu žvilgsniu žiūrėdama į sudraskytas bei sopančias rankas... pirštų pagalvėlėmis švelniai paglomonėju dilgčiojantį veidą. rankos dreba po kovos. bandau įvertinti padarytą žalą. bandau suvokti kiek man atsiėjo mūšis su šia diena. negaliu mintimis aprėpti kiek dar smėlio bei vandens reikės praskalauti pro sietelį, kol galėsiu įkvėpti ir pradėti naudoti plaučius. kol rasiu kriauklelę. spindulėlį. tvykstę delne.
jaučiuosi rami kaip oras po audros. šiek tiek slegi. truputėlį pasidavusi. man jau neberūpi ar žmonės kažką supranta. niekada nebuvo poreikio dalintis. galbūt todėl dabar vos galiu atsikosėti be gargaliuojančio kraujo gerklėje. turbūt tai ir bus uždarumo kaina. sunku suvokti kaip kiti eina per betoninę pievą ir neieško liūdesio žiogelių. taip pat jaučiuosi bevertė. labai paprasta save sulyginti su sulūžusiu daiktu, tik kad klišė manęs niekada nepatenkino. o viskas yra klišė. kartais labai sunku su šia mintimi susitvarkyti. manau susižeidžiau riešą. ar asmuo gali netekti sielos begyvendamas? ar tai mes apibūdiname kaip "žmogų be dvasios"? truputį apmaudu žinoti, kad gali egzistuoti be dvasios. manau tokiems žmonėms reiktų nukirpti raištelį. tai būtų tikras išsilaisvinimas ir aukščiausia gailestingumo bei atjautos forma, tas susijungimas su nebūtimi.
ei, bet kur dingo mano laimė? kada? kodėl paleidau pasroviui, pavėjui... palengva... nesusimąsčiau, kvaila mergaitė. dabar štai ir tenka kovoti su pražūtimi ir skausmu. taip ilgai, kad net nebepamenu kokia buvau ankščiau. bet pamena kiti. papasakojo ir man. galiu tik teptuku bespalviškai užpildyti pasakytus žodžius savo vaizduotės drobėje. netampa geriau, kai žinai, kad buvai kažkas kitas. pasukau bloga kryptimi, orientyrų nėra. tik gintarėlio vaiduokliai. spindulėlio pėdsakai.
pienių pūkai kutena panosį. žiogų simfonija lydi mane. tarsi galėčiau sustoti.

p.s. šiandien praeities gimtadienis.

there is an ache in my heart for the imagined beauty of a life i haven’t had, from which i had been locked out, and it never goes away

When people are ready to, they change. They never do it before then, and sometimes they die before they get around to it. You can’t make them change if they don’t want to, just like when they do want to, you can’t stop them.

tai klausykis.

1. neturiu fantazijos pasidaryti įdomaus ir skanaus maisto.
2. galiu justi kaip mama yra nusivylusi manimi, kad vis dar nesusiradau darbo.
3. noriu maudymuko ir džinsų ir šortų, ir 3 lūpdažių, ir... ir... ir... ir...
4. neturiu pinigų.
5. neturiu darbo.
6. bijau susirasti darbą.
7. nežinomi skambučiai priverčia mano širdį plakti pašėlusiu greičiu.
8. maistas nuobodus ir nenoriu jo valgyti, nors mano skrandis klykia.
9. kartais noriu verkti, bet tada praeina.
10. ką reiks daryti, kai baigsis nuomos sutartis?
11. neturiu motyvacijos ruoštis studijoms.
12. sveriu 46 kilogramus, kartais jaučiu, kad 45.
13. norėčiau iš tikrųjų norėti sportuoti ir piešti.
14. gaila niekaip negaliu prisiversti susitikti su draugais.
15. noriu pabėgti.
16. jaučiu kaip nuo amžino sėdėjimo ir gulėjimo tirpsta rankos, nebesilanksto čiurnos, dega pečiai.
17. jau du mėnesius man mėnesinės.
18. norėčiau mėgti maistą ir saldumynus.
19. kodėl negalėjau prisiversti susirasti darbo prieš mėnesį, du, tris?
20. net jeigu neturiu pinigų, vistiek negaliu numirti.
21. kaip man reikės persikraustyti, kai tėvai išvažiavę?
22. kodėl esu tokia nelaiminga?
23. prašau, smegenys, norėkit valgyti.
24. šeima manimi nebetiki.
25. aš tik našta.
26. o jeigu nesugebėsiu prisiversti mokytis?
27. nenoriu dirbti.
28. kartais sapnuoju dalykus, kurių neturėčiau sapnuoti.
29. ir kaip man visa tai pasakyti, kai klausi, kas negerai?
30. kodėl jaučiuosi tokia negraži?
31. viskas taip pasikeitė.
32. bijau, kad liksiu su tavimi iš pripratimo ir dėl to, kad mane myli geriau nei kas kitas.
33. norėčiau turėti pinigų ir save pasikeisti.
34. arba jėgų save pabaigti.
35. ar viską išsigalvoju? pergalvoju?
36. kaip sunku išeiti į lauką.
37. norėčiau tos vasaros su draugais prie ežerų, mašinose, festivaliuose, vis dar šviesioje ateityje.
38. taip kad neliūdžiu dėl vieno dalyko.
39. o gal vistiek esu neįdomi ir rutiniška, paviršutiniška ir pilka?
40. tikrai taip atrodau.
41. man labai skauda, kad tu vistiek manęs nesupranti.
42. nors tau ir atrodo, kad supranti.
43. nenoriu nieko įskaudinti.
44. turėčiau pasidaryti valgyti.
45. nebeturiu jokių hobių.
46. ačiū dievui, kad tėvai išvažiavę ir nereikia niekur važiuoti.
47. bet taip norėčiau pamatyti pasaulį.
48. pinigai.
49. gal aš tikrai anoreksikė?
50. nepasitikiu daktarais, jau geriau kentėsiu. vistiek noriu numirti ir viskas nėra taip blogai.
51. bet yra.
52. bet kam rūpi.
53. šis dalykas tampa juokingu.
54. nuostabu (nuostaba), kaip galiu šypsotis, nueiti į dušą, tvarkytis, pavalgyti...
55. bet turbūt tuo mano galėjimas ir pasibaigia.

there are certain names that will always taste like regret and stomach acid on my tongue

Why do I write. Perhaps in order not to go mad. Or, on the contrary, to touch the bottom of madness.

aš nieko nemyliu.


pavyzdžiui.

važiavom autobusu su tavimi ir stengiausi neverkti, nes kažkieno kvepalai kvepėjo taip pat, kaip jo.

pavyzdžiui.

mano gilus kartėlis, kad niekada tavęs nesuprasiu, nes nemoku tavo kalbos.

pavyzdžiui.

klausymasis tos pačios dainos po šitiek laiko, tada, kai su juo važinėdavom mašinoje ir per radiją dažnai ją grodavo. nežinau kuriuo momentu nusprendžiau, kad čia mūsų daina.

pavyzdžiui.

mano nesibaigiantys sapnai apie jį. ir tas skausmas, kai tavo pasąmonė žymiai detaliau atsimena jo balsą, manieras ir išvaizdą nei tavo sąmonė nubudus.

pavyzdžiui.

tavo тоска, nes aš vėl prikalbėjau baisių dalykų, kurių net negaliu atsiimti, nes jie tikri.

pavyzdžiui.

kažkoks kvailas džiaugsmas, nes nupirkau mums spurgų per valentino dieną.

pavyzdžiui.

jo padovanotas puodelis. ir kaip ironiška, kad tu visada klausi ar jame padaryti man arbatos. tas puodelis vienoje vietoje šiek duria ir aš visada pagalvoju, kad tai dar labiau ironiška. iki vėmimo ribos.

pavyzdžiui.

tas tamsus ir tylus kartas, kai vos sugebėjau išlementi, kad tave myliu. ir tu klausei ar tikrai. ir dabar galvoju: ar tikrai?

pavyzdžiui.

tas kvailas nostalgiškumas lyginant kaip išmokei mane rėkti ir pykti ir kaip su juo niekada nereikėjo kelti balso.

pavyzdžiui.

bežodė pirštų judinimo kalba, kurią mes buvom sugalvoję, kai aš nenorėdavau kalbėti. ir kaip MUDU jos neturime, nes tu ne jis.

pavyzdžiui.

mano ašaros, nes dabar tau parašiau "kaip šaunu", bet iš tikrųjų niekas nėra šaunu ir kodėl taip skauda? kodėl tau skauda? kodėl aš kalta? kodėl negaliu nustoti?

pavyzdžiui.

kodėl vis dar nepaklausi ar dažnai verkiu? visadavisadavisadavisada.

pavyzdžiui.

kaip ieškau jo nugaros minioje, nors esu įsitikinusi, kad jo nebus ten, kur egzistuoju aš.

pavyzdžiui.

tavo skausmas.

pavyzdžiui.

jo skausmas.

pavyzdžiui.

mano skausmas.

pavyzdžiui.
pavyzdžiui.
pavyzdžiui.
pavyzdžiui.
nemyliu.

the idea is to participate in your existence

Sometimes, when I lie awake at night, I wonder whether I’ve lived at all. Is it the same for everybody? Do some people have a greater talent for living than others or do some people never live, but just exist?

ar būtų labai revoliuciška tiesiog nieko nedaryti? gyvenu limbo ir man atrodo, kad pasaulis reikalauja, jog kažką daryčiau.

ar visi esame girdėje apie "tą" žmogų, kuriam jau gerokai virš 40 ir niekada nedirbo?
"- oi, va ta gyvenime nieko nėra dirbusi, baltarankė mat, vyras išlaiko."
ar priimtina tik sunkus darbas, tik išlietas prakaitas ir vargani centai, kuriuos greitai išleidi, kad galėtum išgyventi. ir tai mes vadiname tvarkingu bei padoriu gyvenimu.

ir man labai juokinga, nes taip pat puikiai suprantu, jog šiame pasaulyje nieko negali gauti už dyką. ir taip pat stipriai palaikau ir suprantu tuos, kurie turi tikslų, ambicijų, tie, kurie visada ieško geresnio kelio ir, rodos, niekada nepailsta. kaip ironiška, kad norint padoriai gyventi, turi dirbti vidutiniškai 8-12 valandų per dieną ir mes tai vadiname teisingumu. ha. aš nežinau. man reikia važiuoti į užsienį, man reikia į biržą, man reikia draudimo, man reikia medicininės pagalbos, man reikia dirbti, man reikia valgyti 3 kartus į dieną, man reikia studijuoti, man reikia save prižiūrėti, man reikia džiaugtis, man reikia gyventi, man reikia uždirbti, man reikia šypsotis, man reikia... aš noriu... o aš noriu... ir visai nesvarbu ko aš noriu... ir niekas nepasako ačiū, kad vis dar gyveni. nors labiau egzistuoji. gyventi gali tada, kai nori džiaugtis, kai nori šypsotis, kai nori nemirti, kai gali daryti šį bei tą, po truputį, iš savo susigalvotų norų sąrašo... kai nori... kai nenori.

arba tiesiog gali pasakyti, kad aš tinginė. galima ir taip. gi reikia, truputėlį. o tai ko tada norisi?

i mustered up the best version of me, and still, it wasn’t enough

…and you drink a little too much and try a little too hard. And you go home to a cold bed and think, ‘That was fine’. And your life is a long line of fine.

kodėl niekada nepaklausi kada paskutinį kartą verkiau? kodėl to paties nepaklausiu aš? ar tai skamba keistai? per daug artimai? tai kas tada mes esame jei ne draugai, jei ne švelnūs meilužiai?

norėčiau, kad paklaustum. galbūt mano atsakymas padėtų tau suprasti kažką daugiau. kažką mažiau. kažką žibančio. kažką horizantalaus. galbūt kažką statiško, kas seniai sumedėję. galbūt kažką glitaus, kas ilgai šaknijaoi. galbūt kažką pritemusio, kas ilgai vadėjosi. norėčiau būti kiškio kraujas ant vilko snukio, ar supranti? norėčiau būti pumpuras ant medžio ankstų pavasarį, ar supranti? norėčiau būti baltai juodas vainikas ant vaiko karsto, ar supranti? norėčiau būti bitė ant išsiskleidusio žiedo, ar supranti? ar supranti? ar žinai? ar paaiškėjo? ar tinka? ar gerai?

negerai. netinka. nepaaiškėjo. nežinai. nesupranti.

kai tu nematai, štai tada...

...verkiu.

negražūs dalykai.
mįslės.
ar pakankamai nukraujavau?