visi dievai buvo mirę, visi mūšiai pralaimėti, ir niekas daugiau netikėjo žmogumi

Mano gyvenimo pusiaukelėje išsiskyrė du keliai,
sakė man išminčius.
Pasirinkau mažiau išvaikščiotą
ir tai jaučiau kasnakt, kasdien.

 

pasikeitė.
erkė delne.
gyvenu.
ryte penki, pietums jau dešimt, o nakčiai dar negana.
ar ašaros krenta, ar ne?
upėtakis žolėje.
skrandyje priviso ungurių. piktų, kurie kanda.
galiu justi save lėtai senstant.
nieko nenuveikiau.
per liūdnumo šydą nieko neišsaugojau.
sraigė kibire.
piešdavau skruzdelynus, jie dar čia... kažkur.
potencialas buvo, o dabar jaučiuosi išsunkta kaip skuduras.
egzistuoju dėka mažų, supakuotų chemikalų.
sako, užgniaužtos emocijos.
ir niekada nemokėjau gražiai rašyti apie meilę.
žiogas žolės stiebe.
pasaka dar nebaigta.
sako numirė nuo auksinio stafilokoko.
nušvitinkit mane ir pasakysiu sudie.
negaliu išreikšti minties sunkumo.
ar jauti? ar tai tik žodžiai? turbūt taip.

drebulys pasiglemžia tvirtybę, paverčia mane klipata. kodėl ausyse gyvena jūržolės? o tarp jų undinės gieda. kodėl širdyje glūdi ratai? darda lyg išprotėję. apie ungurius skrandyje jau pasakojau. ir dabar jaučiu, kaip jie sukasi, spurda, šliaužo, blaškosi, raitosi, pykstasi. kodėl galvoje šitiek kaimynų? ir dabar jie visi žiūri krepšinį, o man taip nuobodu. akys apsiblausę, bet čia jau viskas aišku. psichosomatika, sako. aš klausausi, bet po 5 sekundžių jau nebegirdžiu. gal net nebuvau pradėjusi girdėti. galvoje tapo tuščia. norėčiau tiesiog numirti, nes mano palaikymo komanda per silpnai serga. per silpnai viskas klostosi. pastrigau. kurpiu planus pabėgti, kaip visada. man ir vėl devyniolika ir aš bėgu. bėgu. bėgu. labiau tik įsivaizduoju bėgimą, nors anksčiau ir bėgau. noriu grįžti į laikus, į kuriuos jau nebėra kaip sugrįžti. kai buvo daug vilčių. ir ateitis atrodė puiki. ir nereikėjo nieko rašyti, nebent apie laimę. bet apie laimę irgi sunku rašyti... tik apie liūdesį, tik apie ašaras, apie gyvenimo klampumą. 

viduje dega.
viduje visas namas dega.
žinau visus išėjimus, bet neinu.
nėra kitų namų.

sėdžiu.
gyvenu.
erkė delne. upėtakis žolėje. sraigė kibire. žiogas žolės stiebe.
ir aš tebe esu čia.

it is not the length of life, but the depth

in another universe, my window is open and i'm laying on my floor. i am 12 years old. nothing bad has happened to me.

žmogus gali pasibaigti ne vien mirtimi.
tyliai. švelniai. būdvardžiu, kurio nėra liežuvyje, bet galima palytėti sieloje.

žmogus gali pasibaigti net jam nepajutus.
vieną dieną. kraujui tekant tarpkoju. nekalta mintimi. filmo scenoje. pirmu bučiuniu į lūpas.

supratimas, kad įvyko kažkas negrįžtamo ir siaubingo, pajuntamas vėliau. bet jokios sirenos nenuskamba pranešti apie pokytį. žurnalistų straipsniai nepraneša apie prarastą laimę/sielą/gyvenimą. motina nerauda už savo vaiko pragaištį. niekas nepamatė. niekas nepajuto. niekas nesusiprato. 

pabaiga atėjo nejučia. 

 

nejučia prabėgo ištisi metai, vienas po kito. dešimtmetis, ir dar daugiau. 

sėdi ir galvoji kiek dar reiks laukti, kol pabaiga ateis ne tik nejučia, bet pasirodys ir kitiems. tavo mirtimi. tavo paskutiniu atodūsiu. tavo karstu. tavo pūvančiu lavonu. 

ir lauki.
ir kenti.
ir ieškai stiprybės.
ir prarandi.
ir vėl lauki.
ir kenti.
ir gyveni.
ir juokiesi.
ir ieškai stiprybės.
ir prarandi.

ir vėl lauki.

apmąstai savo mirtį lyg verslininkas. įvertini savo mirtį lyg brakonierius. ragauji savo mirtį lyg gurmanas. apsvarstai savo mirtį lyg filosofas. skaičiuoji savo mirtį lyg bankininkas. ir nėra negana, ir jokie žodžiai niekada/jokiu būdu/neįmanoma išreikšti koks tai jausmas, ir kas buvo prarasta.

švelniai. tyliai. nejučia.

 

palieki išdrikas, pamestas, nepajustas, pamirštas. pyksti, bet nesvarbu. rašai, bet trūksta. klyki, bet be garso. kalbi, bet 

beprasmiška. viskas taip stačiai beprasmiška, kad gali imti ir paspringti. 

springstu. springstu. springstu. springstu!.. springstu... 

padėkite kažkas, prašau. bet kas, kas nors!, ištieskite ranką. taip pavargau būti pasibaigusi ir niekieno nepasigesta. 

.viena/pati/gedžiu/prie/savo/būties/kapo.

once, i saw a bee drown in honey, and i understood

But it is not bravery; I have no choice. I wake up and live my life. Don’t you do the same?

ausyse plakasi saulės liežuviai, akyse skendi paskutinė diena. senstantį kūną traukia žemėtos rankos su kuriomis pirmą gimimo dieną prisižadėjau krauju, be išsigelbėjimo. širdies sudžiuvusios tvoros byra, upokšniais pasipila beprasmiška žmogaus emocija. milijardas sekundžių dužta trisdešimtyje, bet niekas nemato, ir niekam nerūpi. neamžinas kūrėjas lūžtančiais pirštais siekia mano galvos, o gimdoje klykiančio kūdikio trupantys riešai dėlioja ateities pamatus. išlaisvintos žvaigždės tvyksteli dienos šviesoje, niekieno nepamatytos, niekieno nelauktos. vaikystės juokas aidi aklinuose koridoriuose, varvant kraujui iš suterštų įsčių. kas gali pasakyti, iš kur randasi ši bedugnė?

kiek dar liko?
tiek, kiek nenori, kad liktų.

kasdienybės durklas, įsmeigtas į pakaušį. jei ištrauksi, viskas dings. ar yra drąsos?

sparnai, sprismeigti prie sienos. esu.

there is no greater heartache than that of seeing your pain rendered insignificant by someone you hold dear

How odd, I can have all this inside me
and to you it’s just words. 

apsalo protas širdies glamonėse. mirkstu saldžiame kartume, nežinodama nieko geriau.

neturiu rankų parodyti sumaisčiai viduje. neturiu žodžių palytėti netikrumo klostes. neturiu stiprybės pergalėti atliktą skriaudą. ir tai vis  a š , kuri nelaiminga. ir tai vis  a š , kuri nepatenkinta. ar per daug svajoju? ar per daug tikiuosi? krentu ant žemės lyg pernokęs vaisius, ištykštu į šonus ir tame nėra jokios gracijos, jokio moteriškumo. už šonkaulių pastatyti degantys kambariai riaumoja beviltiškumo aimanomis. tiesa yra. tiesa yra tokia, jog viskas netikra. netikrumo durklas sminga į minkštą pilvą, tegaliu žiūrėti. ieškau paguodos kito glėbyje vien tik tam, jog suprasčiau - nepagydys. nesugysiu. su kriokiančia skyle brendu per šlykštybių upę, kol išteku į painybių jūras. ieškau užsimiršimo salų, juk esu tokia nusilpusi, paliegusi savo jausmų kelionėje. šypsenos lyg rykliai apvalgo mano srovenančią tulžį, palengvindami akimirkos sunkumą. geidžiu, jog atleidimo bangos mane pasiglemžtų, bet esu lyg oro puslė žuvyje, nemoku... pažymėta užsimiršimo bei aistros.

negali man padėti. viskas blunka netikrumo spinduliuose, netgi meilė.
šandien skauda širdį.

why is sorrow so easy to put to words but love always evades my fingers

But we joke and laugh
otherwise we would start
screaming.

be smegenų būčiau daiktas.
jaučiu nerimą ir siaubą, bet nežinau priežasties.
blaškausi iš vienos vietos į kitą, bandau pabėgti.
mane suranda.
gėda.
gėda gyventi šitaip. ir skausminga.
norėčiau, kad mano smegenys nebūtų iš riebalų bei vandens, o iš
nerūdyjančio plieno. kaip virtuvės įrankis.
panaudoji, nuplauni - švaru, nauja.

pykina, širdis lekia per šonkaulius lyg stirna pro medžius. akimirkomis.
yra bjauru gyventi, kai
nesupranti žodžių
jautiesi jauna
nepažįsti motinos
trūksta deguonies
nėra mėnulio
skauda pėdas
gyveni laukime
visada šalta
pamiršti vaikystę
esi ribota
stiklinė tuščia
svaigsta galva
egzistuoji nebūtyje
moki apsimesti
diegia plautį
rytojus gniuždo.

aš tik dešimtmetė mergaitė.
manau esu mirusi, tik pati to nežinau.
viskas aplinkui yra gyvybės sapnas.