take me to a place where doors are open - a lovely little place where no one's broken

Don't stand beside my grave and weep,

For I'm not there, I do not sleep,

I am a thousand winds that blow,

I am the diamond's glint on snow,

I am the sunlight on ripened grain,

I am the gentle autumn's rain.

When you awaken in morning's hush,

I am the swift uplifting rush,

of quiet birds in circle flight,

I am soft stars that shine at night,

Don't stand beside my grave and cry,

I am not there. I did not die.

so yeah, susikakojo man šešiolika. įdomus skaičius toks, sakyčiau. iš pačio ryto baisiai bambėjau, vėliau nurimau, kai nuslūgo sveikinimų srautas. per pirmą pamoką padainavo man "su gimimo diena", gavau didelę plytą milkos su riešutais ir manijos batonėlį... :D sveikino sveikino ten mane, bla bla. iš krikštomamos nuėjusi gavau apelsinų ir pinigų, atvirutę, apkabinimą. žinoma, didesnis dėmesys buvo skiriamas mano bendraklasei, kuri irgi gimė šią dieną.

motina pasakojo, kad kai ji mane gimdė, beveik tuo pačiu kartu gimė ir kita mergaitė, tad maloniai spėjo, kad tai gali būti tapati Aurelija. o gal ir ne. ką aš žinau. juk nepaklausiu jos "hey, kelintą valandą gimei?" haha. be to, ji draugauja su mano buvusia drauge (Ema, u know), kas yra trikdis būti draugėmis. o ką aš žinau, ką ji pasakė Aurelijai. ak, šiaip ar taip, šiandien per rusų pamoką pragulėjau ant kėdžių ir draugės kelių, pripynė kasyčių, kurios dar dabar laikosi galvoje. parvežė šiandien mane namo, pamačiau, kad mama nupirko braškių. žinoma, daržinės skanesnės, bet heyy, vasara! o ir šampės motina nupirko, nors nelabai mėgstu šampę. ale sueis. bus pasiteisinimas kodėl kartais tapom tokios nusigėrusios... o gal ir ne. neatrodo, kad motina tikrins mus. ruošias tortą padaryt, sausainių pagamint kažkokių, tinginio, nori šašlykų daryt, picą dar darysim... sakau, kad nebūtina šitiek visko, aš neprašau. jeigu tik ji nori, tada gali, bet aš neprašau tiek daug. tai nieko nesakė. dabar guli pas mane kambarį ant grindų, galit įsivaizduot. klauso radijo, kadangi TV neturim. o man tai nieko, tik kad vat lenda, nes po TV, mano kambarys aprūpintas PC ir radiju.


na ką gi, savaitgalį atšvęsiu aš čia viską. tikiuosi, smagiai.

how it hurts to smile

I don't care if it hurts. I want to have control. I want a perfect body. I want a perfect soul. I want you to notice when I'm not around.

MAN SKAUDA.
mano nuotaika tokia supista, kad net pats velnias galėtų prisibijot. i hate myself. very fucking MUCH. gulėjau lovoj ir supratau, kad žmonių gražūs žodžiai nekeičia. jie lieka tokie pat bjaurūs ir šlykštūs. gali girt kiek nori, gali popint ir myluot, bet vistiek lieka kažkokie išgamos. ir aš niekad netapsiu gražia mergaite, kokia norėčiau. niekad. ir jokie žodžiai manęs neišugdys. kad ir kiek girtų, liksiu kreivo snukio, žvaira, dramblota, išberta, suskrebus, perkarus, išsikišus, sudaužyta ir nesveika. kad ir kaip kas nors bandytų. liksiu.

išpisau lauk visas savo dvi spintas besimatuodama drabužius. viena storina, kita padaro kažkokia kreiva lenta, kita kaip bulvių maišas, džinsai ilgi, maikės kvailos, pilvas didelis, kojos šleivos, papų nėr, nugara kreiva, veidas kaip dramblio sutryptas, antakiai nubėgę, lūpos siauros, veidas raukšlėtas, rankos negražios, kaklas storas, pagurklis yra, plaukai kaip šūdas su šienu, nagai nekarpyti... ir dabar tokia šlykšti netvarka visur, kad net bloga nuo pačios savęs, kad tingiu tvarkys, dar daugiau bloga sėdėt kambarį, noris viską išdaužyt ir išeit, noris sudegint nx po visam.


aš dar blet svajoju apie gražius bernus. faktas, kad tokie į tokias kaip aš nežiūri. tai ir tą Matą galiu pamiršt. nx jam tokia kurva kaip aš, nx išvis reikalinga aš kam nors. ne nuostabu, kad ir tas pametė, ne nuostabu kad ir tas veidmaine išvadino, o kitas išvis bybį malė, o kiti, nors ir tryniaus, nežiūrėjo. NU IR KAS, kad čia kažkam negera, tai išsigalvoja haliucinacijas kažkokias. oj kokia graži. per kurią vietą. akli visi kaip kurmiai po kelmu. aš ir tai geriau matau. niekad graži nebūsiu. pagimdė tokią, pati gailis. kam man nx gražiai rengtis, kad nieko parodyt neturiu. sportbačiai, džinsai ir džemperis dviem dydžiais didesnis ir gerai. vistiek niekas nežiūri, pati gi matau, kaip prie kitų čirpauja, o aš kai kokio maro užkratu sergu. ir galėčiau. vienu negražiu veidu pasauly mažiau.



niekad.

we look at each other, wondering what the other is thinking, but we never say a thing, and these crimes between us grow deeper

I walked into an empty church, I had no place else to go

When the sweetest voice I ever heard whispered to my soul

I don't need to be forgiven for loving you so much

It's written in the scriptures, it's written there in blood

I even heard the angels declare it from above -

That there ain't no cure for love.

oh my godness. NOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOo!

jo vardas Matas. turiu ir jo numerį ir turiu jį FB drauguose. ir žinau kur jis gyvena, kad lanko tenisą, kelintą ir kada lanko, kad keliavo tikrai tikrai į Austriją slidinėti, žinau jo klasės rubinę, žinau kelintokas, žinau zodiako ženklą, žinau šiek tiek apie jo praeitį, žinau (bent jau numanau) apie jo turtinę padėtį (oh geez, dar turtingas vaikis) ir... kad jis turi mergą. bet jau iš antro žmogaus girdžiu, kad merga ne siena, pastumsi.


yeah. neparašiau aš jam. negaliu. negaliu. dieve, išprotėjau!!! nu kodėl kodėl kodėl kodėl kodėl.................................


rytoj neinu į mokyklą. neapsimoka, keturios pamokos, tik anglų svarbesnė. ir eko. bet eko nieko nesuprantu, tad tikrai net nesiruošiu eiti. o ir mama visiškai sutiko. tiksliau, net neklausiau, tiesiog pasakiau, kad neisiu. negi vers. nepriverstų vistiek ir tą ji puikiai žino. gimtadienis nusimato visai linksmas, sudariau sąrašą pirkinių, darysim picą, kokteilius... visokius ^^"". kadangi motinai darbas kitą dieną, tai niekas mūsų netikrins ir galėsim duotis visą naktį mielą. yeah, bus linksma.


nu bet žinokit. normalios merginos apie tai, kad turi simpatiją, džiūgauja ir bando pakabinti ir bla bla bla, nu žinot gi jūs kaip ten veikia viskas. tokios, kaip aš, kai atsiranda kažkoks... vaikis, tiesiog mintyse rėkiu NOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOOO... shit happens.



sapnavau ją. jos mirtį, dar jaunos. jos šypseną. tada miriau aš. po daugelio metų. ir mes susitikom, nežinau kas tai buvo, kvaila, bet panašu į klasę, su suolais. ji sėdėjo. man priėjus nusišypsojo ir pasisveikino, lyg nieko nebūtų buvę. lyg niekad nebūtume susipykusios. parodė kvailą video per telefoną, kur aš einu per gatvę ir atsisegu striukę. pasijuokėm. o tada ji pasakė, kad nori mirti. visiškai. kaip siela, kaip esybė. aš sutikau, nes ji tikrai to norėjo. aš visada ją stabdydavau. tada, kai pjaustėsi. tada, kai norėjo... o tada laikiau ją už rankos, kartu nuėjom į palatą, kur laukė moteris. liepė atsigulti. aš sėdėjau šalia, laikiau už rankos, raminau ir kalbėjau paskutinius žodžius, kuriuos tik galiu ištarti. moteris liepė nusirengti švarką. ji nusirengė. moteris paėmė švirkštą su permatomu, šiek tiek drumzlinu skysčiu. artėjant pabaigai, abi verkėm. abi susikibusius už rankų verkėm, nes bijojom. nes praradom. jai nežmoniškai skaudėjo leidžiant tą skystį. ji purtėsi ir šaukė, dvilinka raitėsi ant lovos, keturiomis suklupusi joje. kartais, kai jai ypač skaudėdavo, mačiau nebe ją, bet save. tai aš rėkiau, tai aš kenčiau, tai aš verkiau, tai aš miriau, tai aš sutikau. nepaleidau jos rankos, lyg nuo to priklausytų gyvybė. švirkštą ištraukė, kūnas suglebo lyg atgaivintas. lyg sulėtintam filme mačiau kaip jos tamsių plaukų kupeta krenta ant pagalvės į visišką neegzistenciją. jos paskutinis žvilgsnis, jos užsilikusios ašaros akyse. ji buvo laiminga. ji juto ramybę. jos lėliukėsi mačiau save - ją. jos galva nukrito lyg pūkas ant baltos pagalvės. tamsa.
aš atsibudau su ašaromis akyse, besijusdama taip, lyg ką tik rėkiau iš visų plaučių. nebeužmigau.

once i swore i would die for you, but i never meant like this

When your day is long,

and the night is yours alone,

when you're sure you've had enough

of this life,

then hang on.

kartais, kai save prisimenu, atrodau tokia... hm... nežinau ar jums visoms sakiau, mano skaitytojos, galbūt tik Emai, o galbūt ir niekam, bet kartą važinėjomės dviračiais su dviem kaiminystėje gyvenančiais draugais. ir aš jau buvou prie posūkio į savo gatvę namo, kai vienas iš tų draugų kažkaip.. užsivedė kalba ir pasakė, kad aš jam patinku. suprantat, aš jau tada, būdama maža, buvau susidariusi vaizdą, ko noriu. galbūt tiksliau to, ko nenoriu. o tas vaikis buvo dramblotas, kvailo veido, žemas ir jo motina dažnai lankydavosi mokykloje, nes jis dažnai susimušdavo su kuo nors. ir taigi, ne tai, kad aš jam gražiai atsakyčiau, bet suklykiau per visą gatvę "APSIPISK grabais!". can u imagine that? i bet u can. ir nuvažiavau.

daugiau niekad su juo nebekalbėjau.


iš tikrųjų, nežinau ką sau maniau šitaip sužviegdama. galėjo ir kaimynai išgirsti. bet jis man tikrai nepatiko. ir nepatinka. bet taip negražiai pasakyt... oh god why.


pradėjau žiūrėt PLL antrą sezoną. nežinau kiek čia tęsis tas įdomumas, bet įdomu. eisiu tuojaus miegot. galvosiu apie princą su žalia/oranžine/ruda kuprine. yeah. rytoj einu į miestą... pasišopint nelegalių elementų for da big party. o mokslai... nekalbėkim apie mokslus. ne jie man galvoj, nors ir reiktų. dešimtoj ir dvyliktoj reikės, dabar ne... neeee... ir tai gavau šian 10, 10 ir 8, not bat at all.


tai tiek, labos.

if you should die before me, ask if you could bring a friend

We twist and turn where angels burn

Like fallen soldiers, we will learn,

that once forgotten, twice removed,

love will be the death of you.

draugai eina ir praeina. gal kažkas ir lieka, bet dažniausiai ne. ieškai priežasčių ir negali rasti atsakymų, nes neklausi. negali, negali.
iš lėto įsileidžiu, iš lėto sakau. daug nutyliu, dažnai nusuku akis. i can't, i can't. nėra logikos. nori būti pamesta ir nežinoma, bet nori kažko, kas visada būtų čia ir klaustų. tu tyli ir nepasakoji, tu patari ir išklausai, nes tik tai tau belieka. išklausyti, patarti, nors pačiai tie patarimai niekada neišdegė. išklausyti. tai stichija. šypsotis ir juoktis, suklusti ir išklausyti, bet nieko nepasakyti. nes negali. nėra prasmės, nėra logikos. laikai savyje, kai kitas liejas lyg krioklys ar upė. bjaurūs žodžiai sviesti į mane nejaudina, cigaretės dūmai nebekelia malonumo, šypsena nebeatrodo graži, žiūri į veidrodį, bet stengiesi nematyt. nežiūrėk, negali.

spoksai į vieną ir į kitą, bet tiesiog bandai pamiršti kitą. kiti dalykai, kiti žmonės, kita aplinka. ir vistiek tesugebi įmatyti nuotrukas kiekviename mirksnyje.


kartais norisi pasakyti tiek daug. norisi viską pasakyti. norisi išlieti skausmą ir liūdesį, neviltį ir laukimą, beviltiškumą ir kančias, visa, ką turi susikaupęs, ką kruopščiai delioji vieną ant kito, kaupi į nežinomą erdvę ir galvoji ar dar užtenka vietos, atsargiai viską tvarkai, kad tik neužgautum, kad tik kas nesudužtų. bet tu negali, negali. toks tavo būdas, tokia tu gimei.


mirti geru žmogumi ar gyventi ir būti blogu?