2011 m. birželio 28 d., antradienis

museum of broken relationships

Žmonės nežino, kam reikia žvaigždžių.
Nei vaivorykštės, nei rožių.
Aną naktį gulėjau ant nugaros dykumoje ir skaičiavau žvaigždes. Visos iki vienos jos mano - šviesos šaltinis, priminimas.
Su atida kiekvienai paskirta sava spalva, šiluma, vaidmuo istorijoje. Net užsimerkęs jas matau, nes žvaigždės mažytės ir krinta man į akis kaip dulkės.
Mane taip nuvargino kelionė, kad aš apsiverkiau.
Lietaus karalienė dainavo liūliuodama mane.
 


tikras draugas tau turi duoti visiška laisvę. tada jis bus tikras draugas. man to trūksta. labai labai.
ir aš pykstu ant Eglės, kad ji nesugebėjo su manimi susitikti. turbūt nenorėjo, neturėjo pinigų atiduoti skolai. man įdomu ką ji pasakys apie tai, kad negalėjo. bet turbūt nieko. 

man skauda akis. lūpas. ak tos lūpos... aš jų niekada taip ir nepalikau ramybėje, visada kaip nors kankinau.
ak, aš net nežinau.
kur mano vieta? kur mano saulė? duokit jūs man saulę. mano nuosavą saulę. taip keista, dar kartą į rankas po šitiekos laiko pasiėmiau "Jaunatis" į rankas. norėčiau savojo Džeiko, nuosavo saugaus uosto, man, pasiklydusiam laiveliui vandenyne.

2011 m. birželio 24 d., penktadienis

i’m bored of being bored


Kuo aš vardu?
Malonu susipažinti, pakrikštijo mane Rūtos vardu, dėl ko labai džiaugiuosi, nes šis vardas man labai patinka, ypatingai smagu būna per literatūros ir muzikos pamokas, kai nagrinėjame ar dainuojame ką nors eiliuoto ir tenai apie rūteles ir jų darželius prirašyta.
Rūta – iš liet. “darželio gėlė”; hebrajų “draugė”. Dar rašoma, kad Rūtos moka skaityti tarp eilučių, supranta žmones, visokius kitokius dalykus.

Kada aš gimiau? Ir viskas apie tai.
Esu gimusi dvidešimt septintą dieną, kovą. Pagal zodiaką, esu ugnies stichija. Tai labai ištikrųjų man patinka, manau ir tinka. Mano planetos yra Marsas ir Saulė, dėl šių planetų irgi labai pritariu. Marsas - vaikinų planeta, kaip sakoma. Suprasite kodėl tai man patinka paskaitę mano svajonę. O Saulė... na, šiaip ar taip, aš labai greitai užsiplieskiantis žmogus, nenustygstanti, besimainanti ir visokia kitokia.
Pagal zodiaką ir ką čia, mano kryžius yra kardinalus. Trumpai, tai charakteringi, vadovaujantys, nenustygstantys ir kūribingi. Dar priklausau pirmąjam dekanui, kaip rašoma, užgimusi vadovė, skvarbaus proto, iniciatyvi, turinti tvirtus vertybių orientyrus.
Avinų silpniausia vieta yra galva, dėl ko visiškai pritariu, nes ją man dažnai skauda, šiaip pagal viską esu tvirtos sveikatos, niekada rimtai nesirgau.
Dar motina sako, kad aš pirma padarau, o tik tada pagalvoju. Jeigu išvis pagalvoju. Ir yra tekę gailėtis dėl skubotų veiksmų, tad dabar stengiuosi kaip galima iš visų pusių apžiūrėti, permąstyti ir tik tada pasirinkti ar nuspręsti.
Mano akmuo yra deimantas. Apie tokius žmones rašoma: Tai mėgstantys konfliktuoti, diskutuoti ir įtikinėti kitiems savo tiesas žmonės. Niekada nenusileidžia ir dažnai dėl to kitus siutina. Geriausiai jaučiasi netvarkingoje aplinkoje. Atlieka kiekvieną jam patikėtą darbą, tačiau beveik visada pavėluotai. Gyvenimas su tokiu žmogumi pavojingas, kaip sėdint ant laikrodinės bombos. tai žmogus kuris visą laiką stebina ir yra nenusakomas, nes niekada nežinoma kas jam šaus į galvą. Tai Saturno planetos akmuo, šeimyninės ištikimybės simbolis, dažnai jie puošia sužieduotuvių žiedus. Deimanto ženklo žmonės stiprūs, energingi, darbštūs ir pareigingi. Jie ištikimi meilėje, jei jie sukuria šeimą, tai visam gyvenimui. Šio tipo moterys yra valdingos, mėgsta vadovauti savo vyrams.
Apie 27 dieną gimusius žmones rašoma:
Teigiamos savybės: Individualistai, vertinantys laisvę. Ekstravagantiški, jautrūs, valingi, jaučia atsakomybę už savo veiksmus, išsiskiria guviu protu, šmaikštumu bei lakia vaizduote. Juos traukia visa, kas paslaptinga, dvasinga bei meniška. Lyderiai, talentingi vadybininkai, sugebantys organizuoti ir įkvėpti kitus. Ypač gabūs mene. Tai kūrybiškos asmenybės, puikiai suprantančios kitus žmones. Labai vertina laisvę, įdomiai, artistiškai reiškia jausmus, kartais įvykius perdėtai dramatizuoja. Traukia viskas, kas panašu į "X-failus", taip pat neabejingi menui. Žavisi joga, magija, netradicine medicina.
Neigiamos savybės: Nestabili psichika. Gali tapti per daug rūpestingas arba atvirkščiai - visai bejausmis. Linkęs atsiriboti nuo žmonių, nebendrauti, gyventi asketiškai. Į tai stumia vidinis susierzinimas, nepakantumas kitiems ir netgi sau. Kartais per didelis jautrumas jiems sukelia staigius nuotaikos pasikeitimus ir prislegia. Todėl jie ne visada būna itin rūpestingi, gali būti ir visai bejausmiai. Kartais, neįvertinę savo pranašumo, jie ima netgi galvoti, kad yra niekam tikę. Tokiais atvejais turi kuo greičiau nusiraminti ir stengtis atgauti pasitikėjimą savo jėgomis.

O dar?
Labai vertinu nepaviršutiniškus žmones, taip pat tuos, kuriems nerūpi kitų žmonių nuomonė, žinantys savo vertę.
Labai mėgstu rašyti, kurti. Sekasi piešti, bet tam dažniausiai neturiu kantrybės. Kaip, beje, ir rašymui. Tiksliau, labai sunku užbaigti rašomą darbą, taigi dažniausiai su juo kankinuosi ilgą laiką (paskutinę užbaigtą istoriją rašiau metus su trupučiu). Dar buvau pasinešusi ant fotografijos, dabar likau tiesiog klasės blykstė. Kaip jau ir minėta buvo, domiuosi "x-failais", galvoju įsigyti Taro kortas, ir šiaip patinka visokie paslaptingi dalykai.
Šiaip, kaip jau buvo minėta ankščiau, esu labai nestabilus žmogus. Vieną akimirką juokiuosi iš visko - tikrai visko, o kitą mane sunku prakalbti, puolu į visokias isterijas, viskas atrodo tik juoda, noriu atsiskirti nuo viso pasaulio ir būti kaip tas vaikinas iš filmo "Into the Wild". Taip pat tas nestabilumas kiša pagalį į ratus ir santykiuose su vaikinais bei tikrai man brangiais žmonėmis.
Nežinau ką dar ir pasakyt, už mane tai padarė internetas.
Galiu ką nors perpasakoti.
Būna, vengiu žmonių. Labai traukia menas, kūrybingos asmenybės. Visada palaikau norą kurti.
Taip pat, esu valdinga, kiek egoistiška ir savanaudiška, nors stengiuosi žaboti šias savybes ir būti visiems maloni. Na, bet savo prigimties juk nepažabosi ar ne? Kaip ir didelio troškimo būti nesuvaržytai. Man visada reikia palikti vietos, pavyzdžiui, pasitaiko tokių žmonių, kurie, atrodo, tuoj mane uždusins savo... net nežinau kaip tai pavadinti. Noru mane visą turėti?
Aš laisvas žmogus. Galiu draugauti su bet kuo, su visais arba niekuo. Taigi pykstuosi su tais, kurie nori turėti mane po savo padu.
Eeh... esu gan uždaras žmogus. Draugiška, saikingai atsiskleidžiu, bet tuo pačiu daugumą savęs esu paslėpusi. Tad jeigu ko nors klausit, o aš nenorėsiu atsakyti, per daug neįsižeiskit ir nepriimkit to asmeniškai.
Ak dar, labai mėgstu kritiką ir protingus pastebėjimus savo kūryboje. Aš tikrai už kritiką ir moku ją priimti!
Muzikos... klausau įvairios. Pavyzdžiui, dabar rašant pas mane skamba Saulius Mykolaitis ir Your favorite Martin.
Esu plačių pažiūrų žmogus, gyvenantis minčių pasaulyje, dar šiek tiek ir žmonių, kai būna gera nuotaika, o iš tikrųjų tokai būna retai, nes visada randu dėl ko krimstis. Ir, žinoma, to neparodyti.
Dar galiu pridurti, kad per 27 dieną švenčiu gimtadienį ir vardadienį. Ir kas 8ar9 metus prisideda šv. Vėlykos. Ir dar kažkokia šventė, motina sakė, bet deja nebeatsimenu.
Esu vienturtė, taigi man priklauso ir pirmojo ir antrojo vaiko bruožai bei charakterio savybės.
Gyvenu name, dideliam, su dideliu kiemu ir prieky ir už namo, ir šonuose ne po mažą plotą. Dar ir mieste gyvenu, tiksliau beveik užmiestyje, taigi atstumas nuo draugų kartais vargina ir per kokias nors šventes, kai ateinu ir vėl kur nors išeinu, jau vien iki miesto centro šitaip pavaikščioti susidaro apie 10km. Neturiu jokių augintinių, niekada neturėjau, nors bandžiau, tik dabar tiksliai nepasakysiu ką, nors tai, patikėkit, labai... neįprasta.
Mano devizas, kiek pamenu, yra "pirma aš, tada visi kiti" arba "aš esu". Juk sakiau, kad esu egoistė ir didelė savimyla. Nors labiau myliu savo išorę, kurios, beje, nešpakliuoju, nes mėgstu vadovautis tokiu pasakymu, kad mane visi mylės ir gražią, arba nemylės ir negražią. Šiaip ar taip, man labai nuoširdžiai vienodai ką galit pagalvot.
Labiausiai patinkantis metų laikas turbūt yra pavasaris ir vasara. Dar žiema, nes būna labai gražu, bet minusas tas, kad žiemą man visada šalta.

Svajonės, troškimai?
Neblėstanti svajonė - turėti sniego šunį. Kita svajonė, kuri taip ir liks neišsipildžiusi yra gimti vaikinu. Tikiuosi, kitam gyvenime taip ir bus.
Dar vienas iš didesnių troškimų turėti tris vaikus. Kad ir kaip bebūtų keista, esu šeimynos mylėtoja. Vaikų gal daugiau. Netikiu amžina meile, bet tikiu dar neįtikimesniu dalyku - kad mes, patys vieni, esam tik viena puselė kažko, pavadinkim tai siela, o kažkur pasaulyje yra antroji pusė. Susitikus viskas... tampa geriau.
Iš tikrųjų, norėčiau būti aktore. Rašytoja. Psichologe. Norėčiau pabūti įvairių profesijų žmogumi, kad ir profesionale žudike. Man patinka naujovės, išbandymai. Vadovaujuosi tuo, kad gyvenam tik vieną kartą (antrą kartą šiaip ar taip netempčiau), visada būna pirmas kartas, tai jį ir reikia paimti.

2011 m. birželio 23 d., ketvirtadienis

we’re just two lost souls swimming in a fish bowl

You don’t know, do you? That a girl right here loves you and has been waiting for you, for a long, long time. 



shiiit.
noriu keiktis, siųst visus po velnių ir belekur, kur baisiausia.
bet aš tegaliu šypsotis.
mano siela.



dievuli, kas man darosi? ko man šauktis? ar man klykti? ar kas supranta? ar kas bent suvokia...
 

2011 m. birželio 22 d., trečiadienis

i don’t hate you. but let’s put it this way, if i had a bucket of water… and you were on fire, i’d drink the water

If she’s amazing, she won’t be easy.
if she’s easy, she won’t be amazing.
if she’s worth it, you won’t give up.
if you give up, you’re not worth it.
 



kas aš šiandien?
kalė. savanaudė. pasikėlusi. egoistė. daugiaveidė chimera. niekšė. žaidėja kitų jausmais. iliuzijų audėja. bjaurybė. niekinga būtybė. materialistė. besielė. melagė. akmenveidė. 
aš pykstu ant savęs. labai pykstu. nirštu. bet tesugebu niekingai rašyti čia, su kitais bendraudama šypsotis ir juoktis, tegulėti lovoje ir galvoti, galvoti, galvoti.

ir tada, kai gulėjau lovoje - tokia bejėgė, nors vaizdavausi lyg visų jūsų deivė, aš pagalvojau... kada mane paskutinį sykį guodė mama? kai niekas neatėjo į galvą, perklausiau savęs ar kada nors ji mane guodė? taip, galbūt, kai buvau maža. kai pargriūdavau ir pradėdavau žliumbti, ramindavo mane, kad tik greičiau užsičiaupčiau.
kažkada galvojau, kokie jie tėvai. dar atsmenu pavydėjau visiems, kas turi brolių ar seserų. nes aš, kai mirs tėvai, prie jų kapo stovėsiu viena. viena turėsiu išgyventi viską. nes kas tie draugai? dieve mano, kad ir ką besakytumėt, jie nėra amžini. tai ne brolis ar sesuo, kurių kraujo ryšio su tavo paėmus taip lengvai neištrinsi. o su draugu? vienas žodis. antras. trečias. ir jūs apsimetat, kad jis nebeegzistuoja. tam, kuriam galėjai pasakyti viską... tu jo nebematai. ne, tu dar jo ir nekenti.
taigi aš galvoju... stovėsiu prie jų kapo viena. bet net jeigu motina ir galėtų (ji gali), bet netgi jei ir galėtų, jeigu kad ir ankščiau... atsirastų mažas padarėlis, nežinia kokios lyties, turėdamas ir mano kraujo... aš jam nepavydžiu. nes meilės jis negautų.
pamaitinta, aprengta, švari. tai visa, ką davė man tėvai. aš atsimenu, kai suvokiau, kad motinai vienodai. man gal buvo kokie penki metai.
mane skriaudė, užgauliojo, mane smerkė, kad buvau teisi, ant manęs rėkė, mane purtė
ir grasino užmušti. bet jau tada žinojau, kad mamai neverta sakyti. nes ji tik sumurmės ir nieko nedarys. aš negalėjau jai ateiti ir pasakyti, kad kažkas mane primušė, kad kažkas apmėtė akmenimis, nes ji sakytų "tu jau didelė, kaip tave mažesni gali skriaust?" ir tiek. nes aš tikrai buvau vyresnė. aš ir esu vyresnė už visus gatvės vaikius. bet tada aš buvau maža mergaitė... maža mergaitė... norėjau paguodos.
 
taigi augau su mintim, kad viską kęsiu viena. ir augu. ir nerūpi, kad kažkas blogai.
ir atsimenu, kai rasdavo ji mane ankščiau apsižliumbusią lovoj. klausdavo "gal sergi?". dieve mano, sakydavau ne. kaip jai paaiškinti, kad man viskas gerai, tik viduj viskas byra į šipulius? ji nebūtų supratusi.

aš galiu duoti paprastų pavyzdžių.

mokslų metų pabaiga. gavau pažymėjimą. viskas gerai. po dviejų dienų nunešiau į būsimą gimnaziją. ir tik po kokių penkių dienų, kai pas motiną buvo svečių, jos draugė paklausė kaip aš mokausi. va tik tada ji šūktelėjo "ar gavai pažymėjimą?" pasakiau, kad taip. tada po dienos ji prisiminė ir pasakė, kad parodyčiau. bet neturėjau. ne, jai nebebuvo įdomu. tiesiog pasakiau pažymių vidurkį.
arba, šiandien, kai žiūrėjom TV, aš lyg tarp kitko užsiminiau "vakar glosčiau laiką". ji žino, kad dievinu sniego šunis. aš bent jau viliuosi, juk taip zyziau, kad noriu laikos. ah, gal norit spėt, kokia jos reakcija buvo? ar tikrai norit?

jokios.
nesujudėjo nė vienas prakeiktas veido raumenėlis. bet ji girdėjo. ir toliau spoksojo į televizorių. man beliko pridurti... "kai buvau išėjusi..." bet tai jau pasakiau tyliai. nežinau ar išvis girdėjo.


eh. nežinau kas man būna, kai pamatau žmogų ar rašau jam. persijungiu. stebuklingai. automatiškas rėžimas "laimė". labai paranku, tiesą sakant. tik kartais sistema sutrinka. na bet tik kartais.

ir dar galvojau, kas būtų, jeigu staiga jie abu mirtų. kokia nors nelaiminga autoavarija. ar aš labai palūžčiau? gal ne. tiesiog būtų sunku prisiimti atsakomybę už save, suaugti. nes suaugusiųjų pasaulyje nieko nėra. tik meniškos, kūrybiškos ir panašių žmonių galvose dar būna kas nors likę.



bet aš dar ir ne apie tai. labiausiai, ko nekenčiu, tai savęs. savo jausmų. savęs, kokios esu. ne, kūnas geras. visai nieko. aš juo naudojuosi, kai man reikia... kai man reikia... vaikino.
aš negaliu savęs pakęsti, kad myliu jį. negaliu pakęsti, kad pasiilgstu jo. negaliu pakęsti to, kaip jis su manimi elgiasi, ko yra prišnekėjęs, ką galvojo ar galvoja, ką yra... padaręs.
ir dar jis purkštauja, kad čia jis nuskriaustas. ir dar purkštauja, kad susirasiu geresnį. o po velnių, kaip aš norėčiau geresnio. tikrai. tikrai. tikrai.
na ir dėl ko man tie visi bernai? dieve, juk aš tavęs visą gyvenimą nelauksiu, meiluti. man reikia dėmesio, man reikia, kad manęs norėtų, kad geistų, man reikia meilės. man reikia vyriškos... meilės? dėmesio? ir aš iš jo to nesulaukiu. taigi einu ir randu kitų. su kuriais vieną naktį, su kuriais (dviem) draugauvau... bet iš esmės jie tik mano žaisliukai. niekam nereikalingi. aš kaip vampyrė, man reikia bent vieno vaikino. ir labiausiai jo. bet aš per išdidi, per daug užsispyrusi, po velnių, kad eičiau, žeminčiausi jam po kojomis, kad rankomis kabinčiausi aplink kaklą. taigi einu ir susirandu kitų. pasiimu visa, ką tą akimirką jie man gali duoti ir palieku. iš tiesų, Justas buvo teisus, kad aš dviveidė. aš chimera. tik žaidžiau, vargšelis, aš buvau jam pirmoji. nežinau. kai draugavau, vieną akimirką jau buvau beveik patikėjusi savimi, kad pavyks man jį mylėt. bent jau, kad išbūt su juo ilgai. bet nieko nesigavo... aš jį negailestingai mečiau, kaip ir mesiu visus ateinančius.
gimnazija - tikras medžioklės laukas.

tik dabar galvoju... jam irgi.




pirmą kartą tiek daug prirašiau bloge. bet dabar jaučiuosi tokia tuščia ir nyki ir visokia kitokia, šlykšti sau. kartu gailiuosi savęs, nes aš savimyla. tai dar blogiau. ir nekenčiu savęs dėl visko. nekenčiu jų visų.
bet juk aš stipri ir visi ant manęs gali bert savo šūdą. visi gali mindyt mane, visi gali keikt, nemylėt. naaa taip gi, Rūta LIKE A BOSS, jai viskas vienodai, ta kalė atsistatys, nes ji bjauri ir jai niekas nerūpi, nes ta kalė stipri ir atsistatys.
bet... juk aš galiu mylėt. aš tikrai tikrai galiu. aš visą save jam atiduočiau, tam prakeiktam šūdžiui, kad tik būtų laimingas. aš galėčiau vėl save susipjaustyt, jeigu tik jis panorėtų. aš sutikčiau su viskuo. mylėčiau. atsiduočiau. branginčiau. linkėčiau tik gero.

bet turbūt niekam to nereikia. ir niekam neįdomu.



2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

eh, dude, so true, so true




27 DIENA.
Tai individualistai(!), labiausiai vertinantys laisvę(!!). Ekstravagantiški, jautrūs, valingi, jaučia atsakomybę už savo veiksmus, išsiskiria guviu protu(?), šmaikštumu(?) bei lakia vaizduote. Juos traukia visa, kas paslaptinga, dvasinga bei meniška. Lyderiai, talentingi vadybininkai, sugebantys organizuoti ir įkvėpti kitus. Ypač gabūs politikos sferoje, religijoje, mene ir teisėtvarkoje. Tai kūrybiškos asmenybės(!!!), puikiai suprantančios kitus žmones(!). 27-osios (27=2+7=9) dienos vibracijos nulemia grožio pojūtį. Tie žmonės žino, kad gyvenimas nuostabus. Nepaisydami nemalonumų, jie visada lieka optimistai(?) ir su viltimi žiūri į ateitį. Kartais per didelis jautrumas jiems sukelia staigius nuotaikos pasikeitimus ir prislegia. Todėl jie ne visada būna itin rūpestingi, gali būti ir visai bejausmiai(!). Kartais, neįvertinę savo pranašumo, jie ima netgi galvoti, kad yra niekam tikę. Tokiais atvejais turi kuo greičiau nusiraminti ir stengtis atgauti pasitikėjimą savo jėgomis. Šie žmonės - priešingos lyties medžiotojai(!!!). Nėra labai seksualūs(!!!), tačiau jiems patrauklus pats suviliojimo procesas(!!!). Savo gyvenimo draugo ieško ilgai ir kruopščiai(!!). Tos dienos moterims patinka fiziškai stiprūs vyrai(!!!!!). Gali dirbti vadovaujamą darbą. Geri prekybininkai ir diplomatai. Kai kurie pasirenka dvasinio mokytojo, kelią, psichologo, filosofo, istoriko specialybes. Kadangi domisi ezoteriniais mokslais, magija ir kitos rūšies mistika, gali tapti žiniuoniais, netradiciniais gydytojais. Geri dailininkai, įvairių sričių inžinieriai. Kokie jie yra? Labai vertina laisvę(!), įdomiai, artistiškai reiškia jausmus, kartais įvykius perdėtai dramatizuoja(!). Renkasi žinomų žmonių draugiją. Traukia viskas, kas panašu į "X-failus", taip pat neabejingi menui. Žavisi joga, magija, netradicine medicina. Neigiami bruožai. Nestabili psichika(!). Gali tapti per daug rūpestingas arba atvirkščiai - visai bejausmis. Linkęs atsiriboti nuo žmonių, nebendrauti, gyventi asketiškai. Į tai stumia vidinis susierzinimas, nepakantumas kitiems ir netgi sau. Meilė. Partnerio ieško ilgai ir kruopščiai. Reikia giminiškos sielos ir tokio žmogaus, kuris dalytųsi pareigomis, atsakomybe, banko sąskaita, kartu leistų atostogas, keliautų. Jam patinka suviliojimo procesas(!). Jei tai mergina, ji paklūsta stipriam, agresyvokam vyrui(NA JAU NE).


paaiškinimai:
pabrauktas tekstas, manau, mane atitinka apie 40 ar daugiau procentų.
(?) - manau, kad tiesa, bet nesu tikra arba taip yra ne visada, etc.
(!) - kuo jų daugiau, tuo tikresnės tiesa... oh, tie raumeningi vyrai... XD

you’re an idiot for letting me go

Nowadays it’s hard to find a good person. It’s hard to find a person to talk to, someone who will just listen and not judge you, someone who will just take you as you are. 



žavinga yra...
raudonos rožės, naktis ir žvaigždės, lengvumas, laisvė, vaisiniai ledai, saulėlydis ir saulėtikis, meilė, karštas oras, ežeras, nepriklausomybė, įdegusi oda, baltas ir lengvas sniegas, šypsena ir ašaros, apsikabinimas, prasmingi žodžiai, pasitikėjimas, laimė, mėgstama arbata ar kava, tuščias dienoraščio lapas, braškės, nuostabios eilės, pagyrimas, bėgiojantys vaikai, vaisiai ir daržovės, skausmas ir netektis, viltis, ramybė, šiluma, kvepianti ir minkšta patalynė, gražios akys, pasitikėjimas, sėkmė, išpuoselėta oda, mirtis, ugnis, šiltas lietus, gera muzika, tylos minutės, ilgesys, raiški nuotrauka, prisiminimai, juoko priepuoliai, bėgimas, kvėpavimas, kito žmogaus dėmesys, vieningumas ir supratingumas, amžinybė, brangi sekundė, skanus valgis...

daugiau nesugalvoju taip iš karto. o ką jūs pridėtumėt?
ar jau sakiau, kad vasara? ar jau sakiau, kad... et. ką žinau. aš daug ką sakau, dar daugiau nepasakau.
neatrodo, kad vasara. jau nebe. nebekaršta. ak, kodėl? 

2011 m. birželio 11 d., šeštadienis

i'd rather feel nothing. it's better, it's easier

Sometimes, that girl who seems so strong, who never let’s what people say bother her, who smiles and laughs with her friends… is really the girl who deep down is falling to pieces. 



man vasaros atostogos. ir vakar vykusios išleistuvės... buvo visko. buvo to, ko aš nė negalėjau numatyti ir įsivaizduoti. buvo ašarų. ne mano. merginų. vaikino. buvo juoko. mes vakar vieni kitus tikrai mylėjom. jautėmės kaip šeima. sakėm, kad esam šeima. mačiau mus... kitokius. ne tai kad išgėrusius, bet savus. ne mokyklinius. ir negaliu. nu myliu ir viskas.

ir dar. tapau anoreksike. na gal dar ne? na juk tik sveriu per mažai. tik nevalgau. juk nieko tokio ar ne?


negaliu normaliai galvot... gyvenu vakar. 

2011 m. birželio 7 d., antradienis

athazagoraphobia, the fear of being forgotten

If I really was a bitch, I’d make your life a living hell, but instead, I’ll just sit back and watch you do it yourself. 



ir kaip tau jaustis, kai pasako: "ne, aš norėjau kuo greičiau atsikratyt. man nebuvo svarbu tau rinkt vardą, ir taip nukankinai". 
aš tebuvau daiktas, kuris trukdė. kuris sunkino tau gyvenimą ar ne, mama? tai kas aš tau dabar? ar tu džiaugeisi mane laikydama? ar tiesiog atsidusai iš palengvėjimo, kad nebeteks savyje nešioti to krutančio sutvėrimo.

man dar įdomiau. aš buvau planuota? ar tiesiog įsikišau į judviejų krušimasi? 


oh, aš tokia pikta. tokia pikta.
ir galvoje skamba ir skamba "iki, Rūta". vis dar netikiu. vis dar ne.

 

2011 m. birželio 4 d., šeštadienis

this is who i am, nobody said you had to like it

I’m the girl that always has her phone in her hands, headphone in her ears and that one guy on her mind. 




o, taip miela.
ir aš sutrikusi
man skauda
aš laiminga
aš bijau
aš nekantrauju
man rūpi
kartu ir nerūpi
aš myliu
ir pykstu
ir dievinu
ir einu
plaukiu
aš juokiuosi
tinginiauju
man keista
ir aš laukiu
aš nenoriu
atsikalbinėju
ir nenoriu prašyt
bet reikės
bet... bet... aš... aš... man...


taip, kol kas aš visai laiminga, tik bijau. bet tai juk normalu ar ne? bet aš turiu dėl ko bijoti. jeigu kas nors prisimins tas dvi knygas? o aš jų juk neturiu. tai kaip aš gausiu pažymėjimą, kad baigiau 8 klases? na kaip? tai kaip tada bus?
bet nepaisant to, aš laiminga. vasara. šiandien miegojau 14 valandų, vėliau 3 valandas, tuoj eisiu miegoti vėl. nes jaučiuosi velniškai privargusi. ir sulaužyta. sukandžiota. sudraskyta. išsitampiusi. ir tai tik dėl to, kad vakar maudžiausi. pirmadienį vėl... tik... mūsų bus daug. tai man primena laikus, kai visi buvom vaikai, kai visi bendravom ir kai berniukai paimdavo mūsų kuprines ir bėgiodavo ir erzindavo mus, ir bėgdavau aš tada paskui tą baltapūkį, kuris juokėsi ir šypsojosi, kuris rankoje laikydavo mano kuprinę...
ir primena man tai, kokie mes būdavom draugiški. ir primena, kad gyvenimas buvo paprastas. ne, o gal ne. bet dabar taip atrodo. 
tada mažai kam rūpėjo, kad buvau vaikas. kad buvau tikras baubas. tada jis mane mylėjo tokią, kokia buvau ir niekas nebuvo svarbu.
o dabar atrodo, kad viskas kartosis. tik mes jau didesni, ant mūsų pečių gula didesnė atsakomybė. ir mes nebe tokie tyri, nebe tokie geri kaip kad buvom. visi su savo melu, su savo paslaptim, su savo jausmais, savo svajonėmis...

žinau, kad bus linksma. turbūt netyčia prisigersiu vandens daugiau negu įprastai. turbūt iš juoko skęsiu daugiau negu skendau vakar. bet man nerūpi. 


aš laiminga, kad mes vėl būsim drauge. nes bus taip, kad kai kurių daugiau niekada nepamatysiu, kai baigsis šie mokslo metai. ir aš noriu atsidžiaugti.
ir nemanau, kad verksiu. aš tiesiog negalėsiu patikėt, kad viskas baigta. negalėsiu patikėt, kad daugiau nebeeisiu į tas pamokas, į tuos kabinetus.
ir staiga viskas darosi labai brangu. ir trapu. ir įsimintina. 

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

i miss how close we were

I love your eyes but I love my eyes more. Because without mine, I can't see yours. 



vasara. 
tas žodis VASARA.
sveikinu jus, mano mielos, su 2011 metų vasara. 
šia proga su Vaida ir Egle buvom prie ežero, turėjo būti ir M, bet nėjo, nes negalėjo. ir dar susipykau su JUO. taip, labai kvaila. abu pykom, kad nei vienas nekreipiam vienas į kitą dėmesio. ir jis netiki, kad man jis patinka. aš jam norėjau pasakyt, kad jau seniai jį myliu. norėjau pasakyt priežastį kodėl jį palikau.
kodėl? aš taip seniai tada jo nemačiau... taip seniai... ir man atrodė, kad jo nebereikia. kad galiu būti ir be jo. bet kai jį pamačiau... aš supratau klydusi. aš verčiau save apie jį negalvoti. draudžiau. bet giliai širdyje... 

bet jis sako, kad aš meluoju. jis netiki. jis pyksta. turbūt jis nusivylęs ir įskaudintas. bet tu mane irgi skaudini, meiluti. jūs sakysit, kad jis kvailas. aš sakysiu, kad jis įskaudintas. bet jis šiknius. vis dėlto :D

ir dabar aš liūdžiu, kad jis nekalba. kad jis mano, jog man visviena. nes taip nėra. velnias, aš tokia beviltiška.

ah, ir dar nudegėm. aš rankas ir veidą, pečius. Eglė tapo tikra čigonka, o Vaidos veidas lyg išvirto vėžio. ir aš zyziau, kad jos eitų maudytis, nes man vienai buvo nedrąsu, jos spyriojos, bet kai kai kurie žmonės išėjo, nulėkėm maudytis. turiu paminėt, kad jos varė su drabužiais, nes neturėjo maudymukų.


na ir kodėl, kodėl, kodėl kodėl kodėl kodėl kodėl kodėl taaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaip sunku tiesiog  būti gerais draugais? būti pora? kodėl kodėl kodėl.




ir man TAIP skauda kūną, o kas bus rytoj...