this is who i am, nobody said you had to like it

I’m the girl that always has her phone in her hands, headphone in her ears and that one guy on her mind. 

o, taip miela.

ir aš sutrikusi

man skauda

aš laiminga

aš bijau

aš nekantrauju

man rūpi

kartu ir nerūpi

aš myliu

ir pykstu

ir dievinu

ir einu

plaukiu

aš juokiuosi

tinginiauju

man keista

ir aš laukiu

aš nenoriu

atsikalbinėju

ir nenoriu prašyt

bet reikės

bet... bet... aš... aš... man...

taip, kol kas aš visai laiminga, tik bijau. bet tai juk normalu ar ne? bet aš turiu dėl ko bijoti. jeigu kas nors prisimins tas dvi knygas? o aš jų juk neturiu. tai kaip aš gausiu pažymėjimą, kad baigiau 8 klases? na kaip? tai kaip tada bus?
bet nepaisant to, aš laiminga. vasara. šiandien miegojau 14 valandų, vėliau 3 valandas, tuoj eisiu miegoti vėl. nes jaučiuosi velniškai privargusi. ir sulaužyta. sukandžiota. sudraskyta. išsitampiusi. ir tai tik dėl to, kad vakar maudžiausi. pirmadienį vėl... tik... mūsų bus daug. tai man primena laikus, kai visi buvom vaikai, kai visi bendravom ir kai berniukai paimdavo mūsų kuprines ir bėgiodavo ir erzindavo mus, ir bėgdavau aš tada paskui tą baltapūkį, kuris juokėsi ir šypsojosi, kuris rankoje laikydavo mano kuprinę...
ir primena man tai, kokie mes būdavom draugiški. ir primena, kad gyvenimas buvo paprastas. ne, o gal ne. bet dabar taip atrodo. 

tada mažai kam rūpėjo, kad buvau vaikas. kad buvau tikras baubas. tada jis mane mylėjo tokią, kokia buvau ir niekas nebuvo svarbu.

o dabar atrodo, kad viskas kartosis. tik mes jau didesni, ant mūsų pečių gula didesnė atsakomybė. ir mes nebe tokie tyri, nebe tokie geri kaip kad buvom. visi su savo melu, su savo paslaptim, su savo jausmais, savo svajonėmis...

žinau, kad bus linksma. turbūt netyčia prisigersiu vandens daugiau negu įprastai. turbūt iš juoko skęsiu daugiau negu skendau vakar. bet man nerūpi. 

aš laiminga, kad mes vėl būsim drauge. nes bus taip, kad kai kurių daugiau niekada nepamatysiu, kai baigsis šie mokslo metai. ir aš noriu atsidžiaugti.
ir nemanau, kad verksiu. aš tiesiog negalėsiu patikėt, kad viskas baigta. negalėsiu patikėt, kad daugiau nebeeisiu į tas pamokas, į tuos kabinetus.

ir staiga viskas darosi labai brangu. ir trapu. ir įsimintina.