Kai aš prašau tavęs,
kad mane išklausytum,
o tu pradedi man duoti patarimus,
tai tu nepadarai, ko aš prašiau.
Kai aš prašau tavęs,
kad tu mane išklausytum
o tu pradedi man kartoti,
kodėl man nereikia taip jaustis,
tu mindai mano jausmus.
Kai aš prašau tavęs,
kad mane išklausytum,
o tu nori ką nors daryti
kad išspręstum mano problemą,
tai tu manęs nesupratai.
Nors ir kaip keista, bet taip.
Klausykis! Vienintelio dalyko prašau tavęs - išklausyk.
Nekalbėk, nieko nedaryk, tik girdėk mane.
kiekvieną suknistą naktį man sunku užmigt. kiekvieną naktį atsigulusi bandau miegot, vartausi, muistausi, nerimstu, nes negaliu nustot galvot. mintyse sukuriu visą savo ateitį su juo, sugalvoju visus pokalbius, viską, kas turėjo su juo būt, bet nebuvo. aš jam per vieną naktį išpasakoju viską, ką norėjau pasakyt, paklausiu visko. mes ir pykstamės, ir tada aš susiimu už galvos ir stengiuosi neverkt iš nevilties. ir mes mylim vienas kitą, kad net kažkas dedasi, lyg elektra per kūną eitų, aš ir sugalvoju per naktį... viską sugalvoju. visą naktį negaliu užmigt, blaškausi tai verkdama, tai pykdama, tai liūdėdama. apsikabinu pagalvę, nes man taip tuščia, taip šūdinai negera, kai rankos laisvos, o mintys surakintos.
turbūt tai liga. jau nebe meilė. apsėdimas. ir vistiek suprantu, kad esu verta geresnio, tokio, kuris mylėtų mane, neverstų taip savęs skaudinti.
bet tai nieko nekeičia.
o kaime dieną man patinka.
2 komentarai:
Tai jūs kartu?
ne :)
Rašyti komentarą