 |
| You make jokes because you’re afraid to take anything seriously. Because if you take things seriously, they matter. |
ji manęs klausia ar žinau tą jausmą, kai noriu verkti, bet negaliu. atsakau, kad žinau. nemėgstu verkt. vietoj verkimo aš pykstu ir nekenčiu, žudau ir siunčiu į pragarą.
o savaitgalis buvo toks geras. penktadienį buvau trumpam grįžusi namo, pavalgiau, nusiprausiau ir nuėjau miegot, tada man paskambino ir išėjau į miestą. ten nuėjom prie dauniškio ežero žiūrėt fontanų su V ir Ž, tada Ž palydėjom iki maximos, o su V lėkėm pas mane, nes jos tėvų nebuvo ir norėjom, kad aš nakvočiau pas V. dešimtą vakare jau buvau laisva ir sėdėjau pas V ant sofos. eh. ką žinau, negaliu net pusės perteikt viso to, ką mes veikėm ir dėl ko aš parsiradau namo gerokai per vėlai... kitą dieną po dešimtos vakaro.
ir sėdėjom mes jau šeštadienį vakare balkone tryse, aš, V ir jos brolis ir blemba, taip juokinga buvo, T (brolis) pradėjo kažką svaigt, tada aš irgi prisidėjau, o V tik raitės raitės ir raitės iš juoko, apskritai buvo taip linksma, taip juokinga visą tą parą su ja. taigi aš tapau Kopūstų Karaliene, Žiūrkių Pelene ir Dantukų Fėja.
Žiūrkių Pelene todėl, kad aš iš namų naktimis bėgiojau, o žiūrkes paverčiau karieta, kuri iš kopūstų ir keliaudama tapau Kopūstų Karaliene, nes keliavau kopūste, važiuojant jį kramsnojau, o vėliau tos pačios žiūrkės mane užpuldavo ir dar traukavo karietą. o Dantukų Fėja tapau tada, kai diskotekose lakstydavau po bernų burnas ir su liežuviu tikrindavau kurio kada iškris tie apikirmiję apsamanoję dantys ir kada man reiks skrist ir nešt jiems pinigų.
eh, mirtis tada buvo, net rūkyt nebegalėjau kaip raičiaus. visi trys mirėm, bet buvom nemirtingi.
čia tik ištraukėlė.
o šiandien aš negyva.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą