am i ruined for the rest of my life?

Those who are heartless, once cared too much.

jau antra knyga ir vis tiek simetriškumai. norėčiau būti simetriška. jei ne visa, tai bent kokių 80proc. siaube, jau tada atrodyčiau tobulai. jeigu visa simetriška... tai tada išprotėjimas. būčiau pati gražiausia. tobulas veidas, antakiai, akys, nosytė, lūpos, dantys būtų kaip colgate pusmėnuliukai. o jau nekalbu apie visą kūną, tobulos linijos, visos ląstelės kūne vienodos. sulenktum mane kaip lapą per pusę, iš kairės ir iš dešinės ir visos ląstelės būtų tose pačiose vietose, kaip ir kitoj pusėj. tiek pat. tokioje pat vietoje. jokios asimetrijos. dabar štai aš asimetriška. mes visi. juk tobulai simetriškų nebūna ar ne? juk nebūna. negali būt. tikrai. nes tada baisiai pavydėčiau. nes juk kūnas būtų tobulas. tobulybė. simetrija. simetriškas kūnas lygu tobulybė.
bet štai ah aš gimiau su tiek daug nesimetriškų kūno dalių. pvz, antakiai. arba akys. o jau akys... atsimenu tokį komentarą, kaip berods ale mano viena akis kažkiek didesnė už kitą. krisk iš klumpių kad jį kur žalčiai sutrauktų. mano vyzdžiai skirtingų dydžių, jeigu ką. čia gal matyt dėl to, kad skirtingai matau, viena kažkuri stipresnė šiek tiek. na ir šiaip, viena kažkuria labiau prisimerkus dažnai išeina, kaip per akį užvažiuota.
ak ta simetrija simetrija... gražiausia muzika, jeigu suprantant ką turiu omeny, nors manau, kad nesuprantant arba nuduodat, kad suprantant, nes gal norit suprast, o gal tiesiog jums px nx.


grožis.

there is nothing good or bad, but thinking makes it so

A wise man sat in the audience and cracked a joke. Everybody laughs like crazy. After a moment, he cracked the same joke again. This time, less people laughed. He cracked the same joke again and again. When there is no laughter in the crowd, he smiled and said: You can't laugh at the same joke again and again, but why do you keep crying over the same thing over and over again?

ką manot apie garbanotus plaukus?

eh, nebebus evan peters antrame ahs sezone... *didis nusivylimas, sumišęs su graudžiu verkšlenimu*
šiandien atsibudau su kraujuojančia lūpa. kažkaip suplėšiau odą miegodama. eh.
vakar visą mielą dieną praleidau su E ir Katinu. buvo linksma. ir miela. ir gera. ir man patiko. ėjom į piceriją. Katinas sako: "Rūta fyfa, aš kekšė, o E neaiški". na, E nebūtų E, jeigu neužsišiktų po šitų žodžių. ji nori būti svarbi. žinoma. vienintelė. aš irgi kažkada to norėjau, bet tada suvokiau, kad tai paika ir veik neįmanoma man padaryti. taigi pamiršau tas svajones.


pirksiu lęšius akims. tikrai tikrai. labai noriu. pinigų jau beveik susitaupiau tiek, kiek reikia. o gal jau ir susitaupiau, tiksliai nežinau kokios kainos salone. pagal neto kainas, tai jau susitaupiau. viskas gerai.

ilgasis savaitgalis. saulė šviečia pro langą, kambaryje nešalta. ir šiaip, jaučiuosi pakiliai. gal E dėl to kalta, nes ji taip lydėsi... ir tai taip pakėlė džiaugsmo skalę. ji nuoširdus žmogus. per daug atviras. bet man tai patinka. ir ji ant manęs pyksta, nes aš didelė slapukė. ji klausia, kaip aš sugebu visko neatskleisti, nieko nepasakyti. neatsakiau, nukreipiau temą. :D


žodžiu. einu žaist simsų. gal pamiegot.

i was there for you, remember that

Hold my hand, and we are halfway there.
Hold my hand and I will take you there.

šalta kojoms. skauda pilvą. man atrodo, karščiuoju. yes, it's a nice feeling. noriu bandelių, kurios stovi man panosėj, kad net galiu užuosti jų kvapą. svajoju apie dribsnius, tuos, cinamoninius labirintus, kurie stovi virtuvėj. noriu tos sūrio miltelinės sriubos puodelyje, kurios yra lentynoj. bet ką aš čia... kemšu ir kemšu. kartais vėl norėčiau svert kokius 46kg. ne. 41kg. būtų visai smagu, tiesą sakant. man jau dabar šalta. motina dažnai kalba, kad mirsiu. no kidding. man baisia šalta. šiaip sau, nu čia nebūtinai su mirtim susiję, bet tai irgi vaizdas sėdėt kambarį šaltom rankom ir kojų piršais, kai kambary pastatytas į veidą ar į koją pučia šildytuvas, radiatoriai pulsuoja karščiu, apsimuturiavus bilenkiek sluoksnių drabužių, kambarį ~25C... juokinga man net. mokykloj, grįžus po šalčių, išvis galvojau mirsiu. buvo taip šalta. kitą dieną ėjau prisivilkusi trimis sluoksniais, tai jau buvo gana padoru sėdėt. dabar kiekvieną dieną į mokyklą taip ir einu. kas bus vasarą, tai net linksma mąstyt - visi su šortukais ir maikutėmis, o aš viena drebu susisupus į megztuką. hehe.

taigi turiu didingą planą keliaut per Lietuvą. ir manau, kad nieko neišdegs, tik dėl to, kad tėvai užgiedos, ale nesaugu. velnias. aš nindzė, Keršto ir Pykčio Deivė, man pavaldūs čigonai ir nusidėjėliai... tai wtf? aha, nusisvaigau. man kažkaip galva svaigsta. aš jau pradedu galvot, kad man kokia mažakraujystė, dažnai galva svaigsta, na bent jau dažniau, nei ankščiau. bet... oh, kaip šlykštu mėsa. šian vos nenukandau bandelės su dešrele (omfg, pošlos mintys, pošlos minty....) nepamačius, bet ačiū dievui dar prieš apžiodama (again, again again....) pamačiau kažką ir pasislėpiau savo rankose veidą unkšdama kaip benusibaigiantis šuo.
taigi vat, mama mane kažkada ne per seniausiai baisiai pašlykštėjo. padavė bulvių košės. nu ką, mėgstu gi aš bulvių košę. deduos kąsnį, kramtau... kažkas... ne... to... uhhh, spirgas! UUUH, jaučiuos kaip išlepinta višta. bet patikėkit, kaip man tada kelias valandas buvo šlykštu... vien prisimint, kad dėjaus į burną ir dar KRAMČIAU. uh. negalima šitaip juokaut su manim.
kaip jai ta mėsa skaniai atrodo, tai kaip jai atrodytų į burną supuvusias žarnas, fekalijas, kirmeles dėtis?... jausmas man panašus. so, just no kidding. it's not funny. not at all.

oh velniai griebtų, mėgstu liesti savo plaukus.
oh žabtai mano kad rupūžę griebtų, šiandien jau antradienis. visų labai laukiama diena. žinoma. praeitais metais, lygiai lygiai prieš metus, šią dieną gavau raudoną rožę. gaudavau daug rožių. kol su tuo vaikiu draugavau, mano kambaryje ant palangės nuolatos stovėdavo pamerkta rožė. bet aš jo nepasiilgau. tai tiesiog pastebėjimas. nors, pagalvojus, jo kūnas buvo karštas. žinot, kokie man patinka. gal nežinot. nevermind.


ei c'mon, nemažai prirašiau visiškai beprasmių dalykų. o dabar apie plaukus. taigi, mėgstu juos liesti. sukti taip pirštų, glostinėti, šukuoti pirštais, braukti per plaukus... ką žinau. tokie švelnūs, slidūs... osom. just osom. dar dabar rašydama ranka perbraukiau. nu negaliu susivaldyt.
mano dienyne mirguliuoja nuostabi vaivorykštė, kuri man žadina nuostabius jausmus - 2, 3, 2, 3... aš jum tiesą sakau. ketvertų neminiu. jie nespinduliuoja vaivorykštinėm spalvom, tad nedomina. o tie domina. neisiu taisytis. neisiu. "va tau kurva, kad nesmokai, pūk su jais" - sakysiu ir žvengsiu. ir gerai, ir priimsiu. ne, nesakau to kaip nors piktai ar liūdnai. aš susitaikius. aš tinginė. baisi baisi baisi baisi baisi. didelė labai labai. baisiai tingiu pasukt smegenis, kai reikia. baisiai sunku pasimokyt vakarais.

ir ką gi, įsivaizduokit, mokiaus dvi dienas matematiką, ruošiausi kitaip sakant kontroliniui darbui. DVI DIENAS. rezultatai? gavau ketvertą gal su kokiais trimis milijonais minusų. vos vos, kitaip sakant. vos vos. dvi dienas? oh c'mon, dafuq? okey, netgi man buvo šiek tiek įdomu, kai padavė lapelį, kai reikėjo rašyt. žmoooooooooooooooooooooogau, ką aš mokiaus paskutines dvi dienas? viską, ką mačiau tame lapely. bet nu negaliu ir viskas. tai vistiek kažką raičiau, vėmiau ir mazgojau, kaip kad visada. nu ir gerai, bent keturi.


žinot, kokio velnio čia sėdžiu? nes neturiu kas veikt ir mane tiesiog tvirkina mintis apie bandeles, į kurias vis nukreipiu akis kas kelias minutes. nereikia nukreipt, akių šone žvytruoja. ir kvepia. viskas, einu raityt eilėraštį. grįšiu tuoj, jūs nė nepastebėsit..............


tragedija pirmu numeriu:

Šulinys javų pelkėj
Vemia sapnų pasakas,
O lakštingalų kekėj
Supuojas kaušų paradas.


Cirkas išsigimėlius rodo
Saulės nušviestais takais.
Silpnapročių iliuzijos suko
Labirintais nuograužų aptrintais.


Miręs gaidys kvarksės
Buožgalvių guotuj niūriam.
Jaunikiai dviem galais tratės, 
Net kosmose durnės.




žinokit, nieko nesupratau ką čia parašiau. iškračiau mintis, rodos, ir tiek. nu bet kažko irgi nenorėk, taip seniai rašiau... mintyse praeitą naktį šiaip gražiau buvau sugalvojus, bet vistiek turėjo prasidėt su šuliniu. tą puikiai žinau.



telaimina jus išmintingieji.

always dress like you're going to see your worst enemy

"Shhh," she said. "I'm sleeping."
Just like that. From a hundred miles an hour to asleep in a nanosecond. I wanted so badly to lie down next to her on the couch, to wrap my arms around her and sleep. Not fuck, like in those movies. Not even have sex. Just sleep together, in the most innocent sense of the phrase. But I lacked the courage and she had a boyfriend and I was gawky and she was gorgeous and I was hopelessly boring and she was endlessly fascinating. So I walked back to my room and collapsed on the bottom bunk, thinking that if people were rain, I was drizzle and she was a hurricane.

oh, aš naujai gimusi. tiktai taip jaučiuosi. galvoje šviesiau, linksmiau. akys nebelipa stulpais. užmigau pirmą ryto. o tada kai mama mana kėlė į mokyklą, aš užgesinau šviesą ir toliau miegojau. ir nesigailėjau nei akimirka to brangaus miego. heh, tai taip ir nėjau tenai. užtat pramiegojau dvylika valandų!

aha, taip ir nepaminėjau, bet į blogo skaitytojų kuklų ratelį įtraukiau Patriciją ^^ gerbkim, mylėkim ir priimkim.

na o šiaip, tai šiandien šimtadienis mūsų školoj. o aš einu skaityt "Kuprotojo banginio dainos". gera knyga. šiek tiek nesuprantu kaip ten viskas rutuliojas, bet vis tiek patinka. labai.

she lay in a pool of blood, the only warmth she ever felt

Believing in something so distant as if I was human.

Alone and lost.

liesti klubinkaulį. šonkaulius. matau tas nuotraukas tų vargšių pagaliukų. matau ir galvoju: "kad man taip tokį sunkumą..." aš matau merginą su neaiškia ateitimi. jos akys miglotos, užmerktos ir seniai betikinčios. jos rankos nuleistos, šiurkščios ir pamiršusios kaip mylėti ir švelniai liesti. jos eisena nebegrakšti, bet kokia, susiliejanti su minia. tos merginos drabužiai šiek tiek berniokiški, slepiantys moteriškas formas, viską, ką ankščiau matė kiti. jos mintys kankina. jos vidus - skausmas. jos vidus - amžinas prisiminimas. ji viliasi, kad kažkas jai įkvėps gyvybės. ji viliasi sutikti žvilgsnį. bet nors ir sutinka, ji nieko nebemato. ji nori, ji labai nori, iki verksmo nori, bet ji nebemato. jos širdis atbuko ir suakmenėjo. jos venomis nebetekėjo kraujas ir gėlių pumpurai, ten tekėjo užgrūdintas plienas ir rožių spygliai. ji sutinka žvilgsnių. bet ji nesąmoningai nuo jų slepiasi. mergina negali nieko padaryti.

ją tokią sutvėrė. ji buvo kitokia. mergina buvo kitokia. bet viskas ėmė ir pasikeitė. kodėl, kodėl? - klausė šioji, bet niekas neatsakė. jos balsas nebeskambėjo. jos šnekos tapo kandžios, ji nebetikėjo tuo, kuo tikėjo ankščiau. ir ji meldė grįžti, bet kartu galvojo, kad žolei žaliuojant, snaigėms krentant, mergina užmirš.

tai tu, tai tu, - kartojo ji, savo trumpai nukirptais nagais bedžiojo į mane pirštu. o aš klykiau ir muisčiaus, bėgau kaip stirna nuo gaisro. nenorėjau nieko girdėti. tu tai ne aš, - kartojau niekam.

ir taip imti ir nurimti. muzika, besisukanti ore. simfonija atleidimo. išlaisvink mane, atrakink, - kažkas šnibždėjo. šimtai akių seka kiekvieną žingsnį. ir ji nežino, nenutuokia. ji mėgo kraujo skonį burnoje. gal kažkas ir norėjo ją pažinoti. gal kažkas ir manė pažįstąs.


aš tavęs niekad nesuprasiu, - kažkas kartojo, užsikirtusi senovinė plokštelė, jų buvo tik kelios.

sometimes i forget we're not normal

You are all I want... you are all I have!

labas.
galite matyti, kad pakeičiau blogo stilių. padariau šviesesnį, tokį mėlyną... žiema, dangus, vanduo.
atrodo gana jaukiai, ką manot?

okey, aš truputį neturiu apie ką rašyt. baigiasi atostogos. taip nesinori palikt savo guolio. vėl ten kankintis.
dingo mintys, apie kažką rimto norėjau rašyt, dabar net neatsimenu. kaip manot, palikt tą programėlę su video klipais, kur šone yra?

visi mes monstrai. kokie nors. ko nors. kalbant apie mane... nežinau ar aš monstras. o gal mes tokie nesam? bet man visai patiktų. nors jau ir dabar užtenka vidinių kovų su savais demonais. uh, nežinau net kas ir daryt. siunčiuosi AHS iš linkomanijos, tik dabar jau angliškai. manau, susitvarkysiu su tuo, visgi žinau emociškiausias(kaip po velnių rašyt šitą žodį?) vietas, galima sakyt, atmintinai. kartais pagalvoju, kad nederėjo žiūrėt. labai jau liūdna. priverčia pamąstyt. kad ir su Ema tik dūsaujam apie tokią meilę...
man net nebegera pasidaro. ir nieko tada nebenoriu. jokių meilių. jokių. fuck it. it's hopeless.


ei, rimtai klausiu, gal padaryt sąrašą nuorodų, kuriose lankausi ir šiaip... nesąmones darau? nekalbant apie forumus ar kokius fakbukus.

it's you and me, together for always

I prepare for the noble war. I am calm, I know the secret, I know what’s coming and I know no one can stop me, including myself. I kill people I like. Some of them beg for their life. I don’t feel sad, I don’t feel anything. It’s a filthy world we live in. It’s a filthy goddamn helpless world.

he used to be like that. now... it's empty.
taigi pradėjau žiūrėt ir baigiau žiūrėt AHS. american horror story.
nors jis ir psichopatas, žudantis be jokio mirktelėjimo, prievartaujantis, nesuprantamas, nenuspėjamas, agresyvus...

visur aš lyginu. juose ieškau bruožų. tuščia vieta vienoj lovos pusėj. jos krenta ir ritasi. žalios akys. taip šlykštu. tai ėda mane. balsas, kurio neturėjau. susivėlę plaukai. kapt kapt kapt. primena man viskas. seniai nemačiau. "aik ble nebesvaik". jau ilgai. diena veja dieną. naktis veja naktį. nejudu. skausmas. pažadas. lyginu lyginu. ieškau nesusimąstydama. sprogstu, kai suvokiu. tu padarei tai dar kartą. susivėlę plaukai. veidas. tik sėdžiu. nieko negaliu padaryti. nieko nelaukiu. tai pabaiga. nieko nebesitikiu. ar matei? gyvenimas. o aš ne. ar galvojai? amžinybė. o aš daug. ar verkei? svajojau. o aš taip. ar norėjai? širdis. o aš visada.

tu.
ne tu.
ir ne aš.
ne AHS.
ir ne Teitas.
jis skeletas.
prisiminimas.
pasaka.
nebėra princų.
svajot galima?
svajonės, tokios kaip mano.
drasko.
ar supranti apie ką aš?
ar supranti?
aš klausiu.
aš tikrai tikrai klausiu.
atsakyk, prašau. man skauda. bet aš niekam to nesakau. tik čia, tik čia.
šviesūs plaukai.


tai visada buvai tu.
ar jūs suprantant?
duokit vaistų.
išgerčiau viską.
ir neatsirastų niekas, kas man norėtų padėt.
niekas nepasirodytų kai reiktų.

nukrisiu patalan, saulei tekant, mintyse regėdama susivėlusius plaukus, žalias akis. su mano raudonomis akimis.