2012 m. liepos 10 d., antradienis

the pain became second nature, the scars became commonplace

One more book, he had told himself, then I'll stop. One more folio, just one more. One more page, then I'll go up and rest and get a bite to eat. But there was walways another page atfer that one, and another after that, ant another book waiting underneath the pile. I'll just take a quick peek to see what this one is about, he'd think, and before he knew he would be halfway through it.

labas. aš rūta ir dabar atostogauju. o kas tu? sėdžiu kaimo bibliotekoje ir sugalvojau, kad gal reikia kažką suskiesti šiame varganame bloge. žinot, priminti, kad aš atseit jūsų nepamiršau ir kad man vis dar nenusispjaut. todėl gi ir rašau aš čia. o kaip jums, tai jau kitas reikalas.
jau maudžiausi šią vasarą (neskaitant iš pirties) du kartus. tiksliau penkis, jeigu skaitytume kiekvieną įlipimą ir išlipimą, bet mes galbūt gi neskaitome? šiandien vėl norėčiau nuvažiuoti, reikės senio paprašyti. po kokių dviejų ar trijų savaičių važiuosiu į palangą. labai noriu pamatyti jūrą. galbūt nebus nieko ypatingo, bet vis tiek noriu. nes... nemačiau jūros. vieninteliai kartai, kai buvau prie jūros, buvau jaunas mažas ir nesusitupėjęs vaikas (kuris, tikiuosi, dar truputį ir esu) ir man visai nerūpėjo  horizontas, kuriame susipina vanduo su dangumi, man nerūpėjo kaip atrodo artėjančios bangos, kaip jos atsimuša man į kojas, nerūpėjo pajusti kaip srovė glamonėja šlaunis, nerūpėjo sūrus vanduo (trikdo ta mintis, kad dauguma nesigėdina ir myžlioja į pačią jūrą) ar kokios spalvos ir nuotaikos atrodo jūra rytais, dieną, vakarais, per saulėlydį arba lietingomis dienomis. nerūpėjo tokie klausimai ar kai būna giedra ir šviesu, jūra atrodo šviesiai mėlyna, kaip dangus, švelniai ir neritmiškai banguojanti, o ar kai lyja ir būna audra, ar ji nutamsėja, tarsi surūstėja ir tampa pikta? man rūpi pamatyt kaip gyvena tenai žmonės. ir aš noriu pamatyti Skaistę. noriu. tiek daug norų. pagal mano paskaičiavimus, raudonieji monstrai trukdyti negalės. jeigu trukdys, nepyk mieloji, bet aš dar pabūsiu čia, kur esu. noriu maksimaliai išnaudoti man suteiktas galimybes, o į tai neišskaičiuota atsuktas kraujo kranelis (cha).

dar išgyvenau senio gimtadienį, kur privažiavo bent dviem dešimtimis vyresnių žmonių, visai senų daugumoje ir baliavojo bei gėrė. labiausiai užpiso krikštotėvas, o net du vyrai tame suvažiavimę pasirodė galimi pedofilai mano atžvilgiu. tarp jų vienas buvo krikštotėvas. kito jau nebeatsimenu, tik tas siaubingas snukis su raudonomis akimis įstrigo ir kaip jis mane gyrė, tarsi "atsipalaiduok" ir vos ne spaudė prie sienos, nekaltai klausinėdamas kaip baigiau devintą klasę. fu, šlykštu. juokingiausia buvo senis, kai visi išvažiavo, o jis išsitaškęs gulėjo lovoje, visas šlapias nuo prakaito, marškiniai užsikėlę ir rodė pilvuzotą pilvą, o jis pats šnekėjo su savimi nesamonės, rėkavo "WORKUTA", keikėsi ir kas dvi minutes verkė, bliovė katės vartą "MICEE", nes labai norėjo katės glėby, tik ji išsigando tokio senio būklės ir paklusniai gulėjo ant grindų šalia.  vėliau kai senis pagaliau atmerkė akis, nenusimovė kelnių, baba padėjo, kaip suprantu, tik aš buvau išėjusi ir kai grįžau radau senį gulintį ant grindų vien su trauzais ir klejojantį... komoje. nu žinokit, vaizdas auksinis. vėliau ir miegojo ant grindų kaip ant geriausių patalų. buvo linksma šitoji dalis. ak, dar buvau nemiegojusi dvi paras. taip gavosi, kad grįžau iš smalako sodybos ir niekaip neužmigau, paryčiais neramiai pasivarčiau kokią valandą (tipo, miegojau) ir tada taip gavosi, kad jau iškentėjusi tą bolių, apie dvyliktą mane visiškai apleido jėgos, kritau į lovą, bludinėjau panašiai kaip senis, o babai teko išjungti ventiliatorių, televizorių ir šviesą, nes pati negalėjau net adijalu apsikloti. išmiegojau tą kart dvylika valandų. ak, beje, man jau trečia diena akių uždegimas, baisingai skauda gerklę ir truputį grasinasi sloga. čia nuo maudynių pas smalaką, nors prisidėjo ir vakarykštės. tai tiek va tų žinių.

Komentarų nėra: