2012 m. rugsėjo 30 d., sekmadienis

and i threw us into the flames

To burn with desire and keep quiet about it is the greatest punishment we can bring on ourselves.

oj. visai nepajaučiau savaitgalio.
penktadienį pas mane nakvojo miglė, mokė mane matematikos, šiek tiek chemijos ir fizikos. dar ėjom į miestą pirkti gert su vaida ir žydrūne, grįžom, pabuvom šiek tiek ir tada ėjom pasitikti ir parsivesti miglės sesers gretos iš gimtadienio. miegojom karališkoje mamos lovoje. pirmą valandą jos išėjo dėl autobuso, o aš puoliau kuopti namų, kadangi sekmadienį turėjo atvažiuoti seneliai. iškuopiau viską, staigiai lindau į dušą, dar spėjau batus visiškai šlapius išsidžiovint, nes kai su migle ėjom į miestą, užklupo audra visiška, sulijo šlaputėlaitiškai, nors skėtį turėjom. porą šimtų metrų bėgte bėgom link ežero, kur kažkoks stogas buvo, kur lietus nepasiekia.
amm, žo, išskubėjau į šventę, pasitūsėm, nuėjom į piceriją, pavalgėm, prisidėjo daugiau chebros, tai buvom penkiese. ėjom koncan, vaikščiojom aplink ežerą, gėrė kai kurios, dar parūkėm tryse bevaikščiodamos. amm, ką žinau, norėjom į diskoną, bet ten grojo cicinus visokius, tai nėjom, tai tada ėjom draugų ieškot, susiradom kažkokią bernų chebrą, vaida su žydrūne pasiplovė, o ta visa chebra mane apstojo ir užsireikalavo nr... jo. dar pašnekėjom, malonūs visai pasirodė, ypač vienas kažkoks, nu du tiksliau. tada dar vaikščiojom, prisikibo dar viena šutvė, bet kažkas nutiko ir tie muštis pradėjo XD aha, dar prasilenkėm su pirma šutve, tai tie užgiedojo mano vardą. sėdėjom prie diskono jau kokį vidurnaktį ir dar kažkokią šutvę studentų užkalbinom, pasėdėjom pusvalandį kokį, bet kažkokie paniurę buvo, tai nelabai įdomu. tada sugalvojom, kad balius baigtas, kurvos namo. tai su v ir ž nuėjom pas mane, tos baigė gert degtinę su sprite, aš ėjau miegot apie trečią, jos apie penktą. nežinau, vis kaupiu ir kaupiu alko butelaičius, kas svarbiausia, tebeliko degtinės ir vermuto, bet tikrai negersiu, fe.
žo, prikėlė mane pusę vienuolikos, beveik iš kart atvažiavo seniai su maistu visokiu, baisiai energingi ir pan, ai žodžiu... lūžau dar ant pusės penkių, atsikėliau septintą berods ir dabar nežinau kaip čia bus.

Q: koks tavo didžiausias, labiausiai kartojamas "o jeigu"?

2012 m. rugsėjo 27 d., ketvirtadienis

i don’t blame you if you hate me, i wish you would

 Raise your hand if you’ve spent nights crying yourself to sleep, raise your hand if you’ve felt as if you’d rather hide in bed all day than face the people that make you feel small or powerless! Raise your hand if you’ve felt as if you’d rather lie to people than tell them the truth about who you really are, because at least you wouldn’t be the victim of hateful behavior or prejudice! And raise your hand if lying feels almost as bad.

"vakar žiūrėjau filmą "girl, interrupted".
patariu pažiūrėt, geras gilmas.
sabar sėdžiu lietuvių pamokoje, kurioje švaistomas mūsų jaunas laikas ir staiga suvokiu, kad meilė yra patologinė melagė. meluoja, išsigalvoja, sudramatina, pagražina veik viską. kai draugavau su ja, einant laikui susitaikiau ir nustojau kreipti dėmesį.
bet visada žinojau, kad negaliu ja tikėti. meilė meluos iki mirties, netgi jei suprato, kad kiti žino, jog ji sako netiesą. nežinau, ar ji tai daro iš blogos valios. grečiausiai, ne. tiesiog kai kuriomis pasakomis turbūt nori, kad ja žavėtųsi, gailėtų ir užjaustų, galvotų, kad turi įdomų gyvenimą.
kartais meilės man tikrai gaila, bet ne dėl jos pasakojimų, tikrų ar ne. tiesiog ji sužeista, įskaudinta. panyra į prasimanymų pasaulį, nes praeitis, realybė per daug sunki pakelti. žinoma, nežinau, kaip jai sekasi dabar. visgi, viską nutraukiau būtent aš. einant į šapoką ji dar kartą man pamelavo. sakė, kad būsim kartu. sėdėsim vienam suole. kaip seniau. deja, mano didžiam nusivylimi ir pykčiui, nieko panašaus nenutiko. gal netgi atvirkščiai, tapau palikta, apleista. nesutikau su tuo taikytis. iš dalies supratau, kodėl taip nutiko. aš buvau praeitis, gyvas priekaištas, vaikščiojantis ir kvėpuojantis prisiminimas apie sudaužytą širdį, apie raudonai srūvantį, subadytą kūną, sergantį protą. galvojau, kad ją pažįstu, bet prabėgo daug naktų, kol supratau, kad ji kaip mėnulis - viena jos pusė visada paslėpta. kartais sugaunu save mąstant apie tą merginą, apie jos asmenybę. painią kaip labirintas. nebūkit kvaili, pamanę, kad ją gerai pažįstat. tai absurdiškas įsitikinimas.
meilė silpna, nors puikiai tą slepia po savo melais, šypsena, tvirtu veidu ir ryžtinga eisena.
tau vis dar liūdna, ar ne? vis dar būna juodų dienų, kai žmonės pabodo, mintys sunykusios, o sena žaizda vėl kraujuoja?
labai nusivyliau sužinojusi, kad meilė meluoja savo naujoms draugėms. visgi nesąmoningai tikėjausi, kad atėjusi į gimnaziją panorės pasikesti, atversti naują ir švarų gyvenimo lapą. gal ir bandei. bet turbūt nepasisekė. meluoti lengviau, nereikia pasakoti savo nelinksmo gyvenimo, nereikia jo prisiminti. tu verkei. bet ar gailėjaisi melo, o gal išsigandai, kad prarasi tą nekaltą draugių pasitikėjimą? vieną kartą suterštas, antrą kartą taip nebežvilgės. gaila.
gaila meilės, netgi jei ji ir nėra labai geras žmogus. visgi kažkada buvai mano geriausia draugė, kartu teko išgyvent sunkių gyvenimo etapų, teko viena kitai guosti, kad pasaulis galutinai nesubyrėtų. stengėmis būti stiprios taip, kaip mokėjom. ir niekas negalėjo mūsų dėl to kaltinti."

Q: čiupk arčiausiai esančią knygą (ne mokyklinę), atsiversk 69 puslapį ir pacituok 14 eilutę.

p. s. šiandien sužinojau, kad tėvas kitą ar dar kitą savaitę greičiausiai važiuos į vokietiją. išgirdau klausimą: "nori važiuot į vokietiją?"

2012 m. rugsėjo 25 d., antradienis

the problem with some people is that they’re breathing

The desire to find a small, sharp blade and watch blood run, red.

i feel like fUkInG SHIT! negaliu užmigt dėl prakeiktos slogos, bet čia dar niekis, palyginus su tuo, kad kažkoks SUPISTAS daiktas KLIUKSI AUSYJE saddfaf noanjaknaas@#$!$$#$%^%^&*#@!!! po velnių, supykau. man rodos aš tą ausį taip pakrapščiau ir taip paploviau, kad dabar turėsiu ausų uždegimą. nu ir px. vakar nėjau į mokyklą, šiandien irgi neisiu, nors šiandien ir fizikos kontrolinis. o aš dėjau. aš jaučiuos kaip supisčiausias šūdas, net ne žmogaus o kokio kirmino fekalija. man nedaug kelis kartus trūko prieit iki nervinio priepuolio, per kurį noriu viską sudaužyt, visus primušt ir nužudyt, including myself. negaliu kvėpuot. niekas nepadeda. eikit pist blet. šiandien nieko nevalgiau. 318.9 kcal. kažkur tiek šiandien suvartojau. paskaičiavau per netą, nors ten netikslu... o ir toks didelis skaičius... nors paskaičiavau, kad turėčiau per dieną gauti 1600-2000 kcal. gėriau sulčių stiklinę, kokius tris ar keturis puodelius arbatos su dviem šaukšteliais medaus ir pusę šaukštelio cukraus, suvalgiau du sausainius aplietus šokoladu ir viduje kažkokiu džemu, ir jogurto indelis. valgydama jogurtą jaučiausi daranti nuodėmę. taip pat ir valgydama tuos sausainius. taip taip, žinau, negerai, blogai tiek mažai valgyt ir pan, bla bla bla bla bla lalalalala o man dzin. jaučiuos čempionė. sveriu 50.8 kg. per daug. visada sakiau sau, kad turiu sverti bent 48 kg, o dabar kas? be to, puiku, kad nėra namuose ką valgyti. rytoj suvalgysiu du surelius. gersiu daug sulčių ir arbatos. na, pažiūrėsim kaip rytoj man viskas atrodys, gal išsimiegosiu ir pasaulį pradėsiu šviesesnėm spalvom matyt. nosies išsipūtimas turėtų reikšti, kad pamažėjo snarglių ir gali kvėpuoti ar ne? nes man kažkaip atvirkščiai vis, visai nosis užsikemša, o aš siaubingai nekenčiu kvėpuoti per burną arba šnarpšti arba, dar blogiau, knarkti nosim, nes ji kažkokia užsikimšus. šlykštu. nepatogu. dar gerai, kad neašaroja akys kaip pasiutusios. tfu tfu tfu.

2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

all right, close your eyes. what do you see?

- Sindė nori su tavimi pasikalbėti, - sako mama. - Ji sakė, kad esi vienintelis žmogus, galintis padėti jai suprasti kodėl.
- Kodėl?
Ji linkteli.
- Kesė turėjo viską: mylinčią šeimą, draugų, veiklos. Jos motina nori žinoti, kodėl ji visko atsisakė.

Kodėl? Nori žinoti kodėl?
Stok į soliariumo kabiną ir svilinkis dvi ar tris dienas. Kai oda nueis pūslėmis ir nusilups, pasivoliok rupioje druskoje, tada apsitempk ilgus apatinius, nuaustus iš stiklo šukių ir skustuvų ašmenų. Ant viršaus apsivilk įprastus drabužius, tik labai prigludusius.
Rūkyk paraką ir eik į mokyklą šokinėti per virvutę, tupėk ir tarnauk kaip šuniukas, ridenkis pasigirdus komandai. Klausykis šnibždesių, netylančių tavo galvoje naktimis ir vadinančių tave bjauria ir stora, kvaila kale ir kekše, o blogiausia - nusivylimu. Vemk, badauk, pjaustykis ir gerk, nes nori nieko panašaus nejausti. Vemk, badauk, pjaustykis ir gerk, nes reikia nuskausminamųjų, kurie padeda. Kurį laiką. Paskui nuskausminamieji pavirsta nuodais, bet jau per vėlu, tu jau priklausoma, visa siela nuo jų priklausoma. Pūvi nuo jų iš vidaus, bet sustoti negali.
Pažiūrėk į veidrodį ir pamatyk vaiduoklį. Išgirsk šauksmą sulig kiekvienu širdies dūžiu, kad iš tavęs visiškai nieko gero.
"Kodėl?" yra neteisingas klausimas.
Reika klausti: "Kodėl ne?"

paauglė mergina yra pragaras. ištrauka iš žiemos mergaičių. šiandien gavau siuntą su penkiomis knygomis, viena iš jų jau perskaityta. nežinau tiksliai kodėl, gal dėl to, kad tokia knyga ar gal dėl to, kad jau mėnesį panašios mintys galvoje sukasi, bet šiandien nieko nevalgiau. na gerai, valgiau. išgėriau stiklinę sulčių, du puodelius arbatos ir vieną varškės sūrelį vaflyje. sveriu 50.6 kg. pamenu gerus laikus aštuntoje klasėje, kai svėriau viso labo 46 kg. nors ir tada buvau stora. nu ok, pilvas tik. o dabar... kiekvieną mielą rytą aš vaikštau po kambarį su apatiniais, kol užsimaklioju kremų ant kūno ir kiekvieną mielą rytą savo didžiuliame veidrodyje pamatau šlangas, kurios atsiranda atsitūpus. ir tai ne dėl per daug aptemptų triusikų, o tiesiog... lašinys. pamenu, kai buvau jaunesnė, kai ryte pabusdavau ir gulėdavau lovoje ant nugaros, praukdavau per pilvą ir ten nieko nebūdavo. kaip dubuo, kaip krateris, vien išsišovę šonkauliai ir klubų kalnai. dabar nėra nieko panašaus. taip keista, bet noriu valgyt. ne tai, kad mano skrandis nori, bet smegenys nori pajusti skonį. skanumą, saldumą. ir reikia kovoti su tuo, nes pilvas negurgia, nejaučiu tuštumos jame.

šiandien aš stipri.

Q: kokia vieta pati blogiausia, kurioje yra tekę būti?

ir koks skirtumas užuoti klausimą, jeigu jūsų čia nėra.

2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

raindrops are the perfect lullaby

Who will you be, when faced with the end,
When the vultures are circling, and the shadows descend
Will you cower, or will you fight
Is your heart made of glass, or of a pure, Snow White?

sergu. nusprendžiau, kad rytoj į mokyklą neisiu (taip, sprendžiu pati, nieko neklausiu). persižiūrėjau per daug gėjų anime ir dabar beveik niekas kitas neateina į galvą, jaučiuos kaip kompas, kuris pasigavo virusą. ir dėl metų laikų kaitos ir dėl landžiojimo po yaoi (gėjų anime). jaučiuos kažkokia apgailėtina.
gal kokį pusvalandį gulėjau ant stalo ir žiūrėjau į lietų, buvau susisupus į pledą, kurį vakar ploviau ir šis atsidavė šlapiu šunim bei prakaituotom kojinėm. kokia nesąmonė. parašiau Emai, kad mane išprievartavo, tai atrašė, o kai paklausiau kaip sekasi - atsakymo nebegavau. yeah i guess pastaruoju metu prisigalvosiu keistų išgalvotų dalykų. norėjau su kažkuo labai pasišnekėt, kai gulėjau ant stalo ir klausiausi lietaus, nes jaučiausi labai liūdna ir kažkokia per daug emocinga, bet nieko nesigavo. rašiau myglei, bet neradau tinkamų žodžių. rašiau emai, bet tau irgi dabar dzin dzilin. taip taip, užsiėmus labai.
ak, dar gi išmečiau jus visas iš čia... nu gal beveik visas. ok, vieną palikau, bet ta gi nesiskaito, nes prie pc nesėdi. taip, apie tave, emanualesita, šneku. man visai patinka su savim šnekėt. gal netgi per labai. baigiu išprotėt kažko. labai noriu... noriu... forumo, bet neišsirenku veido, o kad ir kas tas veidas, svarbiausia, nėr jokių forumų, o tuo labiau fantazijos, kad sukurčiau kažką originalaus. noriu kažko ne tokio įprasto. ir minčių nėra. kaip gaila. krč, niekas neatrašo. visi px. o kai man ant visų px, tai visi rašo. kažkoks absurdas. nu ir nx jus visus.

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

if you call one wolf, you invite the pack

Setting fire to our insides for fun,
To distract our hearts from ever missing them.

iš vakarykštės lietuvių pamokos:

vakar išėjau iš forumo.
vis dar bandau susitaikyti su šia mintimi. bandau sau priminti, kad tai padariau savu noru, kai niekas kitas nenorėjo. bandau prisiminti, kad toks poelgis tik į gerą. bet man net sunku įsivaizduoti tptg be Pedro. kažkas nesuvokiama.
bet dabar viskas bus geriau. turėsiu daugiau laisvo laiko mokyklai. galbūt po tam tikro laiko grįš mano įkvėpimas, nes sužinojau, kad kompiuteris jį slopina. gal netgi pradėsiu vėl rašyti. o gal ne. gal tiesiog pasisemsiu šviežių idėjų veikėjams. jau turiu sukaupusi porą minčių. bet tam reikėjo išeiti, palikti juos visus, nes antraip mano idėjos virstų nieko vertomis.
sėdžiu dabar ir rašau, mintimis klaidžioju Pedro akimis po forumą. vakar sugraudinau ne vieną žmogų. nuliūdinau savo sprendimu. vis dar jaučiuosi prisirišusi, bet tuo pačiu jaučiuosi laisva. juk to ir norėjau - pabėgti nuo įgrysusių veikėjų. kaip sakoma, kai prarandi, tai ir pajauti koks brangus tas dalykas buvo. turbūt sunkiausia buvo palikti dukrą. dar ir šeimą. ne klaną, bet šeimą. juk kūriau ją nuo pradžios, puoselėjau šeimyniškus jausmus. prisirišau. o dabar palikau. nenustebčiau, jeigu Pedro dingus, ross klanas išsiskaldytų. jeigu dukra persivardins pavardę, seserys ir broliai dings. man ir Vitalijai išėjus, visgi viliuosi, kad be Pedro nedings visa šeima. norėčiau, kad kas nors nuoširdžiai ir su entuziazmu, kaip kad aš, priimtų vado pareigas, būtų šeimos galva. dar gi man įdomu, koks žmogus periims irons claimą. Karolina pareiškė, kad užrezervuos veidą neribotam laikui, su viltimi, kad grįšiu. sakė, kad slaptai mane stokino ir vylėsi, jog kada nors taps Pedro žmona. nes daugiau nėra tokio kaip Pedro. aš ir juokiausi, ir dūsavau vienu metu. buvo taip gera girdėti tokius žodžius, bet kartu ir liūdna. visgi negrįšiu. beviltiška rezervuoti mufiną. viskas baigta.

2012 m. rugsėjo 17 d., pirmadienis

show them no mercy, for you shall receive none

Pray to your god, open your heart
Whatever you do, don’t be afraid of the dark
Cover your eyes, the devil’s inside.

šiandien jaučiuosi super produktyvi.
grįžusi namo išploviau indus, išmokau 15 afrikos šalių ir jų sostinių, įrašiau į stacionarą kamerą, kad motina galėtų matyt tėvą kalbant skype, atlikau pusiau istorijos žemėlapį ir išmokau visas fizikos sąvokas bei formules. net keista kaip gana lengvai fizika suėjo. apskritai, labai keistai elgiuosi, kad tiek daug padariau. ir dar va liko bent 2-3 valandos laisvo laiko. kaip nuostabu. jaučiuosi puikiai, tarsi padariusi daug gerų darbų ir dabar net kažkokie vidiniai spinduliai man tenai sušvito, kas irgi labai keista.

dargi nusprendžiau pirkti keturias knygas iš knygos.lt: Avinėlių tylėjimas, Šanchajaus sugulovė, Hipnotizuotojas, Žiemos mergaitės. kadangi suma susidaro virš šimto, pristatymas nemokamai. ką manot apie šias knygas, gal kokių patarimų galėčiau sulaukti?

Q: ar turi keistų fobijų?

2012 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis

i have seen all, i have heard all, i have forgotten all

It seemed like you could know me. Like you could understand anything I told you. And the more we spoke, I knew why. The same things excited us. The same things concerned us...
I wanted to tell you everything. And that hurt because some things were too scary. Some things even I didn't understand. How could I tell someone - someone I was really talking to for the first time - everything I was thinking?

nusipirkau ausines plus mikrafonas. nusipirkau knygą, kurią jau perskaičiau. prisipirkau belvita sausainių, kurių dabar trokštu ir dar pamačiau, kad mistiškai dingo vienas pakelis šokoladinių... o tvirtai žinau, kad valgiau tik vieną. gal vaidai atidaviau...

buvau penktadienį lietuviško kino seanse, žiūrėjau Puntuko akmuo ir Stebuklų šalis. būtume pasilikę ir ilgiau, bet prasta garso kokybė, sunkiai ką supranti. visgi Stebuklų šalis buvo pamąstyti verčiantis filmas ir tikrai ne apie fėjas. apskritai, liūdnokas filmas.

ir tyngiu daugiau ką sakyt.

Q: jeigu galėtum susitikti su bet kuo pasaulyje, kas tas žmogus būtų?

2012 m. rugsėjo 12 d., trečiadienis

i watched a change in you, it’s like you never had wings

You will always go into that tent. You will see her scar and wonder where she got it. You will always be amazed at how one woman can have so much black hair. You will always fall in love, and it will always be like having your throat cut, just that fast. You will always run away with her. You will always lose her. You will always be a fool. You will always be dead, in a city of ice, snow falling into your ear. You have already done all of this and will do it again.

sujaukta lova, sujaukta patalynė. suversti drabužiai. ant spintos. ant lovos. ant žemės. neplauti indai. kriauklėj. ant stalviršių. netvarka. laikas. nėra. išeiti iš proto. pamiršti. pisti. tu sakai. pisti. aš išeinu. skrendu. tu bėgi. aš klykiu. strėlė. viltis krenta. ašaros spindi. klapt klapt. nežinoti. pasmerkti. ką daryti. gyventi. mirti. pabėgti. stovėti. nieko nedaryti. viskas baigta.

norisi vien keiktis ir keiktis. jaučiu spaudimą mokykloj, jaučiu namie. užknisa siaubingi tėvo įpročiai, kuriuos dabar tik pamačiau. netvarka, kurią jis palieka. visas nesuderinamumas. užpisa. užknisa. mokslai, viskas. jaučiuos kaip kokia supista mašina. no feelings. just work. fuck this. netvarkau. nedarau. nervinuos ir knisu sau protą dėl šūdų, dėl niekų. nu ir negaliu. kas daryt? KAS DARYT? išsijungt. noriu verkt. jau kokį penktą kartą šioj dienoj. noriu visus užmušt. jau kokį šimtąjį kartą. noriu mirt. gal kokį antrą kartą. noriu mest viską. jau milijoninį kartą. greičiau psichologijos bureliai prasidėtų. gal pasitvarkysiu psichiką nors kiek. nėr mano praeitis labai švari. mylėjau vaikiškai, bet beveik to neatsimenu, tik žinau to pasekmes. i mean... blet nu susipainioję viskas pas mane. i mean, kaip ateina depresija? palengva, po truputį... vieną dieną atsibundi ir pažvelgusi į veidrodį pamatai, kad esi negraži. tai tas negražu, tai tas. kitą kartą susimauni mokykloj. kažkas pasako kokį nors negražų žodį, nors ir juokais. galvoje, beveik pasąmonėj pradeda formuluotis neigiamos mintys, tik jų dar beveik nejauti. bet tavo nuotaika niūksta. tampi irzli. pykstiesi su kitais. nejučiomis pradedi rengtis tamsiai... nejučiomis godžiomis akimis pažvelgi į kokį peilį.
dabar mintys, kad esi negraži, netobula, niekam tikusi, nemokša, tinginė, beviltiška, apgailėtina, prakeikta tave lydi nuolat. staiga viskas tampa juoda. visada liūdna. visada jautiesi kaip šūdas. pradedi dažnai verkti. greičiausiai klausai sušiktos muzikos. dėl kiekvieno netinkamo žodžio pradedi nervuotis, verkti, ilgai prisimeni. pradeda nebesisekti mokykloj, nes galvoji, kad esi neverta. kad tau px, nors taip nėr.
ir tada surandi tobulą išeitį - skausmą. skausmas. skaudini save, kad pasijustum gyva. nes jautiesi mirusi. išsunkta. zombis. gal iš pradžių netyčia atsirenki kur nors. susimuši ką nors. lyg "netyčia" susitraumuoji. o tada jau pradedi tai daryti sąmoningai, pilnu pajėgumu. pjaustai save. kai viskas susikrauna, viskas užklumpa tave, kai viskas blogai, kai tenori vieno - mirti. imi savo įrankį ir pjauni. raudona, raudona. rauda tilsta, rimsta. apsiramini. iki kito karto.
taip, aš ten sėdėjau. kartais atrodo, kad niekada iš ten ir neišėjau... i mean, kai dabar labai užeina... aš... niekam nesakiau apie tai.
kitas dalykas.
stop. pala. viskas. nauja meilė. kitokia. tikresnė. rimtesnė. ne tokia vaikiška. pabėgau. nuo ko? savęs. pakeičiau stilių. spalvos. pakeičiau muzikos stilių. klubinė muzika. pradėjau sau meluot. wow, šiandien atrodau gražiai! pakeičiau draugus. labas alkoholi, mele tėvams, nepažįstami vienkartiniai vaikinai! nustūmiau save į kampą, užgriozdinau šlamštu save. paskandinau save. nuėjau į upę ir leidau srovei save pagriebti. mane nunešė.
pradėjau bet kaip kaip tik sugebėjau vengti savęs. priverčiau save pamiršti. ko noriu. kas esu. ką mėgstu. ko nemėgstu. savas vertybes. savus prisiminimus. viską. pakeičiau savo tapatybę. tai nesveika. keičiau viską - kontaktus internete, drabužius, mąstyseną, draugus, požiūrį. tapau svetima sau.

nuo to laiko neberandu kelio atgal.

dabar pagalvojau, kad mokyklos psichologės čia turbūt neužteks. visų pirma todėl, kad aš niekada jai nieko apie tai nepasakysiu. nes šiandien tėvas sakė "pisa", o aš tik vaikas. nes debesys.

little birds can remember

Persephone is the goddess of the underworld in Greek mythology. She is the daughter of Zeus and Demeter, goddess of the harvest. Persephone was such a beautiful young woman that everyone loved her, even Hades wanted her for himself. One day, when she was collecting flowers on the plain of Enna, the earth suddenly opened and Hades rose up from the gap and abducted her. None but Zeus, and the all-seeing sun, Helios, had noticed it.
Broken-hearted, Demeter wandered the earth, looking for her daughter until Helios revealed what had happened. Demeter was so angry that she withdrew herself in loneliness, and the earth ceased to be fertile. Knowing this could not continue much longer, Zeus sent Hermes down to Hades to make him release Persephone. Hades grudgingly agreed, but before she went back he gave Persephone a pomegranate (or the seeds of a pomegranate, according to some sources). When she later ate of it, it bound her to underworld forever and she had to stay there one-third of the year. The other months she stayed with her mother. When Persephone was in Hades, Demeter refused to let anything grow and winter began.

o dieve. esu siaubingoj nevilty. šūdas ble. pirmą kartą man taip. nesuprantu, kodėl nesuprantu. raudosiu tuoj. i can't do this.

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis

i saw the monster in you; but you saw it in me too

I dreamed I called you on the telephone
to say: Be kinder to yourself
but you were sick and would not answer.

The waste of my love goes on this way
trying to save you from yourself.

we are destructive. we are seductive.
mes pažadam. mes išduodam. mes pykstamės. mes atleidžiam. mes kalbamės. mes tylim. mes mylim. mes paliekam. mes klausomės. mes pamirštam. mes gyvenam. mes išskirtos. mes verkiam. mes vienos. mes šypsomės. mes mokomės. mes klystam. mes trokštam. mes negaunam. mes kartu. mes esam viskas.

Q: kokio garso negalit pakęsti? kokį garsą dievinat?

2012 m. rugsėjo 7 d., penktadienis

strangers can become best friends just as easy as best friends can become strangers

You took my heart for a little while
Greatest mistake I ever made was -
Loving you.
I gave you my heart for a little while
Wish I could stay with you tonight.

penktaaaadienis!
savaitė praėjo gana greitai, pamokos buvo pakenčiamos, nors kai kurios labai labai nuobodžios, ko labai nemėgstu. labiausiai patiko (kaip keista kiek daug priklauso nuo žmogaus su kuriuo sėdi) matematikos pamokos, nes jos praeidavo greitai, susitelkus į užduotis ir aiškinantis kaip jas išspręsti (nors tik kartojam, bet aš taip nieko neatsimenu, kad draugės klausinėju kas minutę, kartais vien tik pasitikslinti ar teisingai padariau). paskutinė pamoka šią savaitę buvo civilinė sauga, mokytojas gana savotiška asmenybė, kaip ir daugelis mokytojų mano mokykloje. įėjus į klasę skambėjo:


ir buvo visai faina. pamenu, žiūrint glee dainavo šią dainą ir susigraudinau net (soo strange). soo, kitą savaitę rašom chemiją ir matematiką. miegot eidavau labai anksti, vėliausiai vakar nuėjau. kelios minutės po vienuoliktos. va ta vietelė, mane labai sujaudino kurčiųjų dalis, net nemoku paaiškint kodėl, nors visa daina nerealiai perteikta. turint omeny, kad aš žiūrėdama glee prasuku kiekvieną dainą, tai šią dar kartą atsisukus žiūrėjau (gagos versiją irgi :D).


ech, ką žinau ką pasakyt. dabar sužinojau kažką iš kažko, kad motina turbūt iki naujųjų sėdės vokietijoj, tai išvis, tada tėvas išvažiuos spalį į daniją ir aš... all alone! nes dabar dar reikia kuopt tėvo netvarką. o aš pati kai užeis man, namus susitvarkysiu ir sėdėsiu apsipatenkinus tvarkinga.

einu replay mygtuko reipint.

Q: kokia miegojimo poza jūsų mėgstamiausia?

2012 m. rugsėjo 4 d., antradienis

i will teach them what it means to put a lion in a cage

You will hear thunder and remember me,
and think: she wanted storms.

išgyvenau dvi dienas mokykloje. sėdėdama pamokose suvokiau vieną paprastą dalyką. štai vėl visi sėdim ir mokomės, tarsi vasaros nė nebuvo. viskas vėl taip pat, vėl ta visa rutina, vėl nuobodžios ir stresuoti verčiančios pamokos... nebuvo jokios vasaros, nebuvo. so sad.


va baltoji supynė. kiekvieną dieną man kažką supina, o aš vaikštau. sakė, kad aš vienintelė leidžiuosi jai daryti iš mano plaukų ką ji nori. juk gražu ar ne? tai kodėl kiti neleidžia, nesuprantu. aš tai ją išnaudosiu kaip reikalas :D ryt eisim man šukuosenos daryti, o tada į fotosesiją, lol. pažėsiu kas išeis, jeigu kuri fotkė labai patiks, gal fb atnaujinsiu.
o šiaip ką žinau ką papasakot... kuopiu namus, bišk neprivalgau, bišk kankinuos mokykloj. na gal dar nesikankinu, nes nereik nieko atsiskaityt. o ble, matiekos nd yra. shit. reiks eit daryt, nors nieko nesuprantu. nors kartojimas. bet kaip nors. norisi šiais metais kažko išmokti, u know. nors ir miegojau šiandien septynias valandas, akys merkiasi. vasarą visada dzin kiek miegu, nenoriu miegot papildomai niekada, bet kai tik mokykla... nežinau ar pavargstu ar vien ta mintis "mokykla". fe. einu... daryt nd.

Q: kaip jums pirmosios dienos? jau gavot namų darbų? nusimato kokių nors testų? draugų naujų atsirado? 

2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

why did you stop believing, if you don't mind me asking?

Tell me when you hear me falling,
There's a possibility it wouldn't show.

skauda galvą. rytoj į mokyklą. o blet. skamba baisiau negu keiksmažodis. ar bet koks kitas keiksmažodis. šūdas, šūdas, šūdas. ką tik pagalvojau, kad dar visai nieko, kad gyvenu ten, kur turim keturis metų laikus. mokykla reiškia rudenį, žiemą. o pagalvokit apie tas šalis, kur visada vasara, kur visada pliusinė temperatūra. kaip ten jaustis, sėdint uždaroj patalpoj, kalt visokias pievas, kurių beveik niekur neprireiks, o už lango plieskia saulė, žmonės maudosi vandens telkiniuose, važiuoja atostogauti... būtų dar didesnė kančia. na gerai, prisigalvoju visokių priežasčių save nuraminti, kad mokykla atrodytų ne toks jau didelis reikalas.

šiandien matavausi savo nagus, nes šiandien ruošiuosi juos nukirpti. 1.1cm ilgio ta balta nago dalis. didesnė negu šaknis (rožiniškoji). jėgutė. neblogus nagus užsiauginau. ir net nenulaužiau. šiaip teks imtis kūrybiškumo, norint nukirpti tokius nagus. įsivaizduoju kaip bus siaubingai keista, kai nebeturėsiu nagų. tarsi nukirptais pirštais. bet ir nebeklius taip visur, nes vis kliūna, tai išmokau praktiškai nebenaudot mažylio ir bevardžio, išmokau kitaip gniaužti ranką imant kokį daiktą, išmokau kitaip apskritai naudotis rankomis. net negaliu sugniaužti normaliai kumščio, nes kitaip nusilaužčiau nagus, lol.

skauda galvą ir akis. eisiu miegot tuoj. nors spėju neužmigsiu. vakar pusę šešių ryto sugalvojau susitvarkyt kambarį galutinai, baigiau apie septintą ir dabar mano kambarys super tvarkingas. dar vakar kol gulėjau lovoj ir maigiau telefoną man ant rankų nukrito rudas nemažas voras. už tokį nejuokingą pokštą jis mirė.

baigiau.

2012 m. rugsėjo 1 d., šeštadienis

did it steal into our lives or did we seek it out and embrace it?

You were once so sad till you cut your suffer off
and you were once so weak till you sewed your wounds up.


atsimenu praeitais metais, tokią pat dieną klausiausi dainos viršuje. kaip tik tokiu metu, kai buvo 00:00. per ausines, kurios dabar nebeveikia. visu garsu. ir įsivaizdavau, kad važiuoju su tanku, dainuoju šią dainą lyg psichopatė serijinė žudikė ir tada rėžiuosi į mokyklos sieną. griaunu ją ir griaunu. kvatojuosi ir rėkiu "NA NA NA NA NA". jup. o aš ką šiais metais? palyginus jokių emocijų. mano pirmoji žinutė atėjus rudeniui:

[00:00:16] RAWR: :DDDDDDDDDD

taigi, tikiuosi, kad bus linksma. visgi jums visoms ir dar penkurgubai daugiau žmonių išsiunčiau liūdnas žinutes, paskelbdama, kad teks lieti kraują ir nieko linksmo čia nebus. aišku, viskas dėl nusiteikimo, bet dar nesutikau žmogaus, kuris lauktų mokyklos. nekalbant apie ją...


šiandien, oj, pardon, vakar taip ir nėjau miegot. gulėjau lovoj jau kokį pusvalandį, klausiau muzikos. galvojau kažką. įsijungė daina muse - supermassive black hole. kol kas no reaction. o tada kažkas manyje įsijungė, užvirė, užkunkuliavo ir staiga tvoskė suvokimas, kad galiu. GALIU. žinot, ką galiu?

susitvarkyt kambarį.

taip. ruošiausi tam morališkai nuo... spėju balandį pradėjau mąstyt, kad reiktų susitvarkyt kambarį. bet nuo kokios liepos rimtai ruošiau save morališkai susitvarkyt kambarį. taip, tai daug jėgų ir kantrybės pareikalausiantis darbas, dėl to buvo taip sunku. be to, sunkiausia pradėti, nes mane siaubingai veikia tinginės meninkės charakterio pusė. ak, dulkė, nu ir kas. aj čia nešvaru, nu koks skirtumas. and so on. bet ištikrųjų nusprendžiau einant laikui, kad jeigu iki mokyklos, iki tos dienos, kai eisiu į ją, nesusitvarkysiu kambario... na, kambario susitvarkymas man buvo lyg ir morališkas nusiteikimas dešimtai klasei. savotiškas. pagalvojau, jeigu neišsikuopsiu, tai būsiu nepabandžius nusiteikti. taigi šokau iš lovos apie septintą ryto taip ir nenumigus, nulėkiau ir pasidariau kavos, apsirengiau, įsijungiau kompą ir įsijungiau nupušusių dainų, daugiausia roko. pradėjau su afroman - because i got high, nusiteikimui pagerinti. na ir ką, sriūbtelėjau kavos... ir pradėjau. iš pradžių net nežinojau prie ko pulti pirmiausia. išnešiau lovą. kėdę, suoliuką, lempą, prailgintuvus du, šildytuvą. tada pradėjau kuoptis. ir žodžiu nuo 7:19 iki kažkur po dvylikos valiau, šluoščiau, siurbiau ir taip toliau. bet taip ir nebaigiau. siaubingai įsiskaudėjo nugarą. siaubingai. ir kojas. žodžiu, sunešiau visus daiktus atgal, nusiprausiau, pasidariau sumuštinių, išgėriau arbatos. trumpam prisėdau prie kompo, bet pajaučiau, kad nepyragai. pavalgiau ir nuėjau miegot (apie pirmą) ir atsikėliau penktą (be žadintuvo). taip ir prasivarčiau iki dabar lovoj, jėgų neturėdama. na gerai, valgyt du kartus dariau, išrūšiavau rūbus ir sumečiau plauti, o tada išdžiausčiau, išploviau indus kelis kartus, puodus kelis... soo, kai motinos nėra, smagiai dirbu aš.
priežastis, kodėl apskritai aš beveik nedirbdavau ne ta, kad nemoku. šiaip tingiu. bet pagrindinė priežastis ta, kad yra mama, kuri viską ir tvarko. man netgi visai patinka tvarkytis, jaučiuos pati sau bosas, nes tėvas dirba nuo septynių iki keturių, o tada sėdi prie kompo, taigi aš jo ir nematau, viena taip sakant. o kai susitvarkau, ką padarau, jaučiuos kai vyrs, jeigu taip galima išsireikšti. atseit "vo žė, savo gryčią tvarkau, nesakys nieks, kad kaip kiaulė gyvenu". ok, lol, jau nusipezu. visgi per dvi paras tik keturias valandas miegojau, o pagal laikrodį atrodo, kad laisvai ištempčiau dar bent pusę paros.
beliko susirūšiuot drabužius. išmesti tuos, kurių nenešioju, surūšiuoti tuos, kuriuos dėvėsiu mokykloje į spintą pakabinti ir kitus pagal naudojimą sulankstyti į kitą spintą. susidėlioti ir persitvarkyti 5 stalčius su puse. susitvarkyti kosmetikos spintelę. kojinių dėžutę. žiemos drabužių spintelę. ir lyg ir viskas. eisiu miegot dabar turbūt ir atsikelsiu ir kol visi dalinsis įspūdžiais apie pamatytą mokyklą, aš jai dar ruošiuosi (arba miegosiu).

"I prepare for the noble war. I am calm, I know the secret, I know what’s coming and I know no one can stop me, including myself."



Q: na, kaip mokykla (kam šiandien)? gal atsirado vienaragių vaivorykščių? arba mokytojai išprotėjo? kokie įspūdžiai? bandėt kaip nors "atšvęsti"?