 |
|
Setting fire to our insides for fun, To distract our hearts from ever missing them. |
iš vakarykštės lietuvių pamokos:
vakar išėjau iš forumo.
vis dar bandau susitaikyti su šia mintimi. bandau sau priminti, kad tai padariau savu noru, kai niekas kitas nenorėjo. bandau prisiminti, kad toks poelgis tik į gerą. bet man net sunku įsivaizduoti tptg be Pedro. kažkas nesuvokiama.
bet dabar viskas bus geriau. turėsiu daugiau laisvo laiko mokyklai. galbūt po tam tikro laiko grįš mano įkvėpimas, nes sužinojau, kad kompiuteris jį slopina. gal netgi pradėsiu vėl rašyti. o gal ne. gal tiesiog pasisemsiu šviežių idėjų veikėjams. jau turiu sukaupusi porą minčių. bet tam reikėjo išeiti, palikti juos visus, nes antraip mano idėjos virstų nieko vertomis.
sėdžiu dabar ir rašau, mintimis klaidžioju Pedro akimis po forumą. vakar sugraudinau ne vieną žmogų. nuliūdinau savo sprendimu. vis dar jaučiuosi prisirišusi, bet tuo pačiu jaučiuosi laisva. juk to ir norėjau - pabėgti nuo įgrysusių veikėjų. kaip sakoma, kai prarandi, tai ir pajauti koks brangus tas dalykas buvo. turbūt sunkiausia buvo palikti dukrą. dar ir šeimą. ne klaną, bet šeimą. juk kūriau ją nuo pradžios, puoselėjau šeimyniškus jausmus. prisirišau. o dabar palikau. nenustebčiau, jeigu Pedro dingus, ross klanas išsiskaldytų. jeigu dukra persivardins pavardę, seserys ir broliai dings. man ir Vitalijai išėjus, visgi viliuosi, kad be Pedro nedings visa šeima. norėčiau, kad kas nors nuoširdžiai ir su entuziazmu, kaip kad aš, priimtų vado pareigas, būtų šeimos galva. dar gi man įdomu, koks žmogus periims irons claimą. Karolina pareiškė, kad užrezervuos veidą neribotam laikui, su viltimi, kad grįšiu. sakė, kad slaptai mane stokino ir vylėsi, jog kada nors taps Pedro žmona. nes daugiau nėra tokio kaip Pedro. aš ir juokiausi, ir dūsavau vienu metu. buvo taip gera girdėti tokius žodžius, bet kartu ir liūdna. visgi negrįšiu. beviltiška rezervuoti mufiną. viskas baigta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą