2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

there ain't no sunshine when she's gone

I look at God behind his desk, taking notes on a pad, but God's got this all wrong.
We are not special.
We are not crap or trash, either.
We just are.
We just are, and what happens just happens.
And God says, "No, that's not right."
Yeah. Well. Whatever. You can't teach God anything.

nuo penktadienio iki šiandien pas mane buvo baltoji. abi nesam labai šnekios, bet abi jautėm, kad kažkuo panašios. iš tikrųjų, buvau dar tylesnė negu ji. kad ir kaip bebūtų, gerai praleidau laiką. padarėm fotosesiją, gaminome bulvinius kotletukus, picą, makaronus ir šiaip daug valgėm, peržiūrėjom tris filmus, daug daug tinginiavom ir miegojom, aiškiai vėlai ėjom miegot, kvailiojom chatroulette. teko pabendrauti su įdomiais žmonėmis. vienas vaikinas iž jav turėjo 18 gyvačių namie, aprodė visas, dainavo daineles, netgi vieną iš disnėjaus filmo ir žodžiu, buvo labai mielas. netgi prikalbino pašnekėti angliškai šiek tiek. buvo dar vienas vyras, kuris buvo labai juokingas ir gerai nusiteikęs, o dar buvo vaikinukas su kuriuo išsidirbinėjau ir buvo šiaip gana linksma. turiu pakelį gerų cigarečių (pagaliau) ir galvoju ar apsimoka važiuoti į kaimą. dar girdėjau, kad nebebus paprastos televizijos, tai kažkaip nevilioja važiuoti pas senius, nebus kas veikia. anyway, penktadienį mokykloje buvo treningų ir šlepečių diena, tai nusipirkau vailakines (kaip pavadinau) šlepkes ir braaaangius audimo firmos treningus iš medvilnės, kuriuos nesveikai pamilau ir nešioju beveik nenusivilkdama.


IT'S MONDAY!..
and i don't give a fuck.

Q: pirmas į galvą šovęs dalykas, išgirdus žodį "širdis"?

2012 m. spalio 23 d., antradienis

the gods have no mercy, that’s why they’re gods

If I was to die tonight, would it tear you apart? Would you yell it from the rooftops down? Until it's over, & you're older.

taigi pagaliau tai įvyko. mane gražiai pripažino durna, nesugebančia mokytis. pasiūlė apsvarstyti galimybę paskirti man matematikos korepetitorių. nežinau, kodėl taip skaudu. tiesiog... žinau, kad nori man gero, nori, kad suprasčiau, bet juk tame ir esmė. aš nesugebu. esu per kvaila susitvarkyti pati, man neužtenka tiesiog paklausti draugų. štai ką reiškia korepetitorius. pati dažnai galvoju... bet per daug bijau ištarti garsiai. tiesiog negaliu. negaliu. neįsivaizduoju kaip paaiškinti. tai taip beviltiška. aš beviltiška. asmeniškai, korepetitorius reikš pralaimėjimą. pasiduosiu. tai ne apie kitus žmones. nesvarbu ką jie. aš, savyje, nuleisiu rankas. nebeliks nieko kito tik pripažinti sau pačiai, ne kam kitam, kad esu niekam tikusi, per kvaila, kad man reikia pagalbos. ir kaip sunku, kaip skaudu. nusivylimas savimi pačia. blogiausia.

tėvas šiandien grįžo po savaitės vokietijoj. nenusipirko mašinos, atvežė draubužių, pagrinde švarkų ir odinkių, chloé rankinę, iš chanel parduotuvės kvepalų, ritter sport šokaladukų, delninuką... akimirkai kitai jaučiausi puikiai. mokausi... gerai. nesvarbu. jau pasakiau, ką norėjau. noriu trinti.

Q: paskutinė perskaityta knyga?

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

i am the architect of my own destruction

There's more to me than you see, another me down inside somewhere, full of hate, ready to hurt, cut, smash, or if maybe there's no Other and there's just me alone, then I'm not the person I always thought I was, I'm something twisted and horrible, horrible.

oj po velniais.


krč ryt iš paryčių tėvas sėda autobusan į kauną, o iš ten kažkaip į vokietiją. lieku viena, taip sakant. ačiū dievui, pagaliau. noriu būt viena namuose, noriu tylos ir ramybės, tik mano sukeliamo triukšmo. noriu išvėdintų kambarių ir noriu parūkyt. dieveli, kaip noriu parūkyt. net eisiu su prakeiktu andrium susitikti dėl jų. o ir šiaip viskas užpiso šiandien taip, kad liejos pyktis per kraštus su kaupu ir dar trupučiu. dabar kažkiek apsiraminau, bet reikia tvardytis, kad nepradėčiau pilt keiksmažodžių kaip iš to kažkokio rago. o susinervint priežačių šiandien daug. o galbūt man šiaip kažkas. nors gal ne. blet blet... nu ok. nerašiau ilgai dėl to, kad nėra kas rašyt, kaip ir dabar nėra. tik pamačiau tumblr tą citatą viršuj ir užsimaniau įrašo su ja TUOJ PAT. tai va, mokykloj sekas supistai, eisiu su vaida gyvent kaime, jinai daržą tvarkys, o aš namus. pardavinėsim dražoves ir vaisius turguj, o žiemą vaida megs kojines ir šalikus, kuriuos irgi pardavinės. pramisim iš bulbių ir šimto marinatų bei uogienių, kurių prisidarysim. taip, labai puiku. ir naxuj tas visas mokyklas, tą visą civilizaciją, įstatymus, politiką, stereotipus ir kitokius kurvinus. taip. būsiu įsikandus cigaretę ir mazgosiu indus. labai šaunu.

2012 m. spalio 4 d., ketvirtadienis

nothing satisfies me but your soul

40,4 kg.
Galėčiau sakyti, kad džiūgauju, bet meluočiau. Skaičius nesvarbus. Jei suliesėčiau iki 32 kg, užsimanyčiau 29 kg. Jei sverčiau 4,5 kg, nebūčiau laiminga, kol nesuplonėčiau iki 2,2 kg. Vienintelis skaičius, kuris mane patenkintų, yra nulis. Nulis kilogramų, nulis gyvenimo, 0 dydžio drabužiai, 00 dydžio drabužiai, 0 taškų. Nulis taškų tenise vadinama meile. Galiausiai tai supratau.
Atidarau langą ir išmetu svarstykles į kiemą. Paleidžiu dušą, atsuku tik karštą vandenį ir žiūriu į veidrodį. Mano veido įdubos pripildytos smėlio ir pūlių. Akių baltymai geltono limonado spalvos, po akimis guli violetiniai šešėliai. Nosis plaukuota ir snarglėta, ausys vaškinės, o burna kanalizacijos vamzdis. Aš įkalinta veidrodyje ir nėra kaip pabėgti.

::Kvailė/šlykšti/kvailė/kalė/kvailė/stora/
kvailė/mažvaikė/kvailė/nevykėlė/kvailė/nuobaiga::

dievinu šitą knygą. einant laikui įkelsiu dar daugiau citatų iš "žiemos mergaitės". taip rašydama netikėtai prisiminiau, kaip kažkada buvau užsiėmus kažkokiu knygų publikavimu. stefano kingo kažkokios knygos, berods kerė. perrašinėjau į netą ir atseit tegu skaito kas neturi tos knygos. taip, lol, bet man tada pasirodė šaunu. visgi, buvau dar maža, dar labiau be kantrybės ir šitas sumanymas greitai nuplaukė, kai pamačiau, kad tai ilgokai užtrunka.

man jau savaitgalis. šiandien išėjau iš matematikos, pasidariau penkias pamokas, o rytoj nenoriu eiti. tėvas geria, nusigeria, pasigeria, kalba su savimi, rėkia, myža pro šoną, o man šlykštu šlykštu šlykštu. šiandien namai rėkė. šiandien verkė. šiandien buvo pragaras. bet rūtai nerūpi, ji stengiasi, kad nerūpėtų. jai niekas nerūpi. niekas niekas. mokykla nerūpi. iš pamokų eina. nieko nesupranta. nesidomi ateitimi. nežino ateities. kartais pasvarsto, o kas iš jos bus. kartais žiūri į savo drauges iš nuotolio ir svarsto, kas jos bus. kokios mamos, ką dirbs, kada pirmą kartą pasimylės, ar joms patiks. kokie bus jų vyrai. bet tai tik mintys. rūta negalvoja. kartais ryja, kartais badauja. nors du kartus per dieną pavalgyti nėra ryjimas, turbūt kažkas sakytų. bet rūtai gerai. rūta nori būti pliuške. rūta kartais svarsto, ką pliuškės galvoja. ar jos apskritai galvoja? ar joms kažkas rūpi? ar joms užeina minčių tokių, kaip kad jai pačiai? o gal nieko neužeina. gal jos daržovės. rūta mėgsta sakyti, kad yra daržovė. ypač tada, kai nieko nesupranta. kai sėdi ir švaisto savo jauną laiką. viskas baigta. rytoj einu šopintis, susidariau sąrašą. tiek visko įsireikė. tiek visko noriu, bet negausiu.

Q: kokį geriausią sprendimą padarei savo gyvenime?