oj po velniais.
krč ryt iš paryčių tėvas sėda autobusan į kauną, o iš ten kažkaip į vokietiją. lieku viena, taip sakant. ačiū dievui, pagaliau. noriu būt viena namuose, noriu tylos ir ramybės, tik mano sukeliamo triukšmo. noriu išvėdintų kambarių ir noriu parūkyt. dieveli, kaip noriu parūkyt. net eisiu su prakeiktu andrium susitikti dėl jų. o ir šiaip viskas užpiso šiandien taip, kad liejos pyktis per kraštus su kaupu ir dar trupučiu. dabar kažkiek apsiraminau, bet reikia tvardytis, kad nepradėčiau pilt keiksmažodžių kaip iš to kažkokio rago. o susinervint priežačių šiandien daug. o galbūt man šiaip kažkas. nors gal ne. blet blet... nu ok. nerašiau ilgai dėl to, kad nėra kas rašyt, kaip ir dabar nėra. tik pamačiau tumblr tą citatą viršuj ir užsimaniau įrašo su ja TUOJ PAT. tai va, mokykloj sekas supistai, eisiu su vaida gyvent kaime, jinai daržą tvarkys, o aš namus. pardavinėsim dražoves ir vaisius turguj, o žiemą vaida megs kojines ir šalikus, kuriuos irgi pardavinės. pramisim iš bulbių ir šimto marinatų bei uogienių, kurių prisidarysim. taip, labai puiku. ir naxuj tas visas mokyklas, tą visą civilizaciją, įstatymus, politiką, stereotipus ir kitokius kurvinus. taip. būsiu įsikandus cigaretę ir mazgosiu indus. labai šaunu.
1 komentaras:
Toks pesimistiškas įrašas, bet skaitydama jį šypsausi. Tu miela, net kai pyksti. :D
Rašyti komentarą