i can’t stand it to think my life is going so fast and i’m not really living it

There are so many moments to remember, and sometimes I think that maybe we're not really people at all. Maybe moments are what we are.
Moments of weakness, of strength.
Moments of rescue, of everything.
I see people walking through the city and wonder where they've been, and what the moments of their lives have done to them. If they're anything like me, their moments have held them up and shot them down.
Sometimes I just survive.
But sometimes I stand on the rooftop of my existence, arms stretched out, begging for more.

kur dingo rugsėjis? spalis? lapkritis? gruodis...? pasaulio pabaigos nebuvo, o gaila. visai norėčiau. mama vakar grįžo, parvežė daug daug šokolado, lauktuvių, o šiandien visą dieną tvarkėsi ir kartojo: "kaip tu galėjai kažką valyt, jeigu viskas apšikta kaip pas senas bobas?" i tried. bet šiaip viskas atrodo taip pat, tarsi keturių mėnesių net nebuvę. tik švariau. kodėl nebemoku protingai pašnekėt... nebemoku kurt eilėraščių, nebemoku rašyt, tik rpg postus, bet ir tie man kažkaip sunkiai... labai džiaugiuosi, jeigu per savaitę bent du kartus sugebu atrašyt. skaitau hario poterio knygą, pasiėmiau 2-5 dalis, dar turiu vieną ploną knygą "svetimas" ir iš marienės šiandien gavau "kaulų ir dūmų dukterį". taigi, atostogas praleisiu skaitydama. ir valgydama daug šokolado. ir storėdama. gal kada nors nufotkinsiu visus daiktus ir parodysiu, ką atvežė. o gal reiktų dabar, nes šokoladas vis mažėja ir mažėja... heh.

Q: ar jums būtų įdomu, jeigu sukurčiau kokį blogą/tumblr ir kelčiau tenai peržiūrėtus filmus ir knygas? galėčiau patarti, žiūrėt ar nežiūrėt, jeigu tik domina... na va šiaip taip.