we are linked by blood, and blood is memory without language

Ar meilė manoji
šventai žvelgia tik vienon pusėn
ir visai nesidairo aplink?
Veikiau ji kaip pievų žolė
visaip blaškoma vėjų.

ak, seniai seniai čia berašiau. ar pasiilgot? gal nepasigedot apskritai? o aš jūsų pasigedau. kodėl nerašiau? kodėl rašau dabar? gyvenimas vis viena toks pat.
vakar grįžau iš kaimo. pasiilgau namų, savo lovos, savo kompo, mamos maisto. o juk greitai visai teks atsisakyti šito, išskrisiu iš namų lizdo, išskleisiu sparnus ir pakilsiu į pasaulį, ieškodama savo vietos jame. ne visi, kurie klajoja, yra pasiklydę.

na kaip gi nepasigirti ir nepasidalinti įspūdžiais savo pirmuoju festivaliu. devilstone. pirmasis ir nelegalus. nelegalus tuo, kad nepirkom jokių bilietų. nemokėjom šimto litų. įvarėm nemokamai. ir buvo FUCKING GREAT. dabar norisi važiuoti į tokius festivalius visada. kitą vasarą stengsiuos savo tokį norą pildyti. neįmanoma atpasakot tos atmosferos, kurioje gyvenau dvi paras. neįmanoma atkurti to, ką mačiau, ką girdėjau. o muzika... tokia garsi, tokia gera, buvo taip keista paryčiais grįžti namo, tokioje tyloje, spengiančioje ir, rodos, netinkamoje. dar gulint lovoje atrodė, kad aš vis dar ten. atrodė, kad jeigu atsimerksiu - viskas prieš akis. žmonės, kvapai, muzika, kalbos, lietus, viskas čia pat. gaila, kad baigėsi. gerai, kad yra kiti metai. ir dar kiti. tik laukti taip ilgai...
ak, o egzus išlaikiau 8 ir 4. toks didelis skaičius tas aštuoni... niekaip negalvojau, kad pavyks tokiam aukštam išlaikyti. o ką dabar veiksiu? be savo šventosios, be paplūdimio, be kelionių, be festivalių, be gyvos muzikos, be tų draugų, kurie liko visur kitur, bet ne čia. my perfect weekend. idk. gonna die.

Q: ką veikiat likusią vasarą?