they will say you are on the wrong road, if it is your own

You never had a heart. You, the thin, shivering child in your mother’s spindle-thin arms, had a case. A casket, held open for the compass you hid in your ribcage pointing north, towards the sea. You had a heart of darkness, eyes stained black with squid ink and skin ice-cold to the touch.

blemba, liūdna.
žmonėms sakai, kad tau viskas gerai. žmonėms sakai, kad esi patenkinta savimi. mintyse netgi pagiri save. juokiesi iš pokštų visa gerkle. turi draugų, susitinki su jais, netgi rengi vakarėlius. kartais pagauni save besišypsančią. bet kartais užsimerki ir jauti, kad vokai sveria tonų tonas. lieki užsimerkusi ir nebetiki. nei savimi, nei pasauliu. kartais pažvelgi į save veidrodyje ir su šlykščia ironija mintyse pagalvoji kaip gi galėjai kada nors pasvajoti, kad tave koks nors vaikinas mato kaip patrauklią būtybę. ir dar tas skonis ant liežuvio, tas nusivylimo, nevilties, netgi pykčio skonis... kartais pažvelgi į žmonių veidus ir viskas, ką sugebi pamatyti, yra kažkokie nepažįstamieji, kurių po dešimties metų net nebesutiksi. kartais sugauni save su gniužulu gerklėje ir užstrigusia rauda, nes viskas, ką randi širdyje - pilka supuvusi tuštuma, sugriuvę bokštai ir sudegę miškai. kitą akimirką vėl pajudi ir viskas vėl gerai. viskas puiku. bet ar iš tikrųjų? rodos, nėra ko čia nesidžiaugti. visiškai aiškiai suvoki, kad yra žmonių, daug daug nelaimingų žmonių, kuriems yra daug blogiau, kurie turi rimtų problemų, kurie palūžę ir nebegali atsistoti ant žemės. tai kodėl, po velnių, taip negera? rodos, depresijos šešėlis persekioja. bet nuo to laiko taip sustiprėjau... arba tiesiog pabėgau. uždariau save savyje. ir niekas nebeskaudina, nes niekas neberūpi. nes iš tikrųjų tu nesi čia, su visais. tu toje nematomoje vietelėje, kur nėra nieko, kas išduotų. nėra nieko, kas galėtų suvaryti durklą į nugarą. bet negali pasakyti, kad toji vieta sutverta iš šviesos, ką? veikiau iš nevilties, iš tragiško gyvūliško skausmo, priešmirtinio riksmo, kai nebeturi dėl ko kovoti, kai nebegali atsikelti, kai nebegali... gyventi. bet niekas nepastebi. nes esi išprususi kaukių specialistė. kažkas pyksta ant tavęs, kad tau nerūpi, kad elgiesi kaip kalė. bet nebegali elgtis kitaip. ta slapta nematoma vieta tave įtraukė lyg juodoji skylė. ir toliau kursi kaukes, toliau lindėsi prieblandoje, kol kas nors sugebės tave iš ten ištraukti.

jei sugebės. jei atsiras kas nors.

Q: nuotaikos prieš mokyklą?