Sometimes love means not being able to bear seeing the one you love the way they are, when they're not what you hoped for them. |
"atsiknisk" tu sakai. "palik mane vieną" tari, sukdamas veidą į šoną. o aš stoviu. stoviu ir tyliu. kojos nejuda. ir tu panardini savo pirštus plaukų šaknyse. nešvelniai. akėji savo kaukolę tarsi blusos nepaliaujamai kapotų. nes tu tik sužeistas žvėris, išsigandęs ir pasiklydęs. ir stoviu. ir tyliu. ir matau. ir suprantu. ir man taip gaila.
šiek tiek.
pakeli rankas, uždengdamas delnais veidą, plaukai krenta ant akių. ir aš matau. matau priežastis ir tuštumą tavo juodai išbadytoje odoje; metaluose, kurie ramiai guli odoje. matau tai tavo judesiuose. judi lėtai, su atodūsiais, tarsi būtų sunku nulaikyti pečius pakeltus, ištiestus ir paruoštus pasauliui. negaliu pasakyti kodėl, bet kažko tavo judesiuose tarsi trūksta. nėra išbaigtumo, nėra elegancijos, nėra tvirtybės, nėra ryžtingumo. stoka, stoka... noriu tavęs paklausti: "kiek amžių tavyje tęsiasi žiema?", bet mano lūpos neranda tinkamų garsų. nenoriu tavęs išgąsdinti.
nežinau kaip paguosti.
noriu pasakyti, kad tai greitai praeis. bet tu ir pats žinai.
kaip žinai, kad ketvirtą valandą ryte pateka saulė. kaip žinai, kad gyvenimas nesustoja. kaip žinai, kad tai pasikartos.
ir manęs šalia tada nebebus.