2014 m. birželio 7 d., šeštadienis

my heart is so tired

Sometimes love means not being able to bear seeing the one you love the way they are, when they're not what you hoped for them.


"atsiknisk" tu sakai. "palik mane vieną" tari, sukdamas veidą į šoną. o aš stoviu. stoviu ir tyliu. kojos nejuda. ir tu panardini savo pirštus plaukų šaknyse. nešvelniai. akėji savo kaukolę tarsi blusos nepaliaujamai kapotų. nes tu tik sužeistas žvėris, išsigandęs ir pasiklydęs. ir stoviu. ir tyliu. ir matau. ir suprantu. ir man taip gaila.
šiek tiek.
pakeli rankas, uždengdamas delnais veidą, plaukai krenta ant akių. ir aš matau. matau priežastis ir tuštumą tavo juodai išbadytoje odoje; metaluose, kurie ramiai guli odoje. matau tai tavo judesiuose. judi lėtai, su atodūsiais, tarsi būtų sunku nulaikyti pečius pakeltus, ištiestus ir paruoštus pasauliui. negaliu pasakyti kodėl, bet kažko tavo judesiuose tarsi trūksta. nėra išbaigtumo, nėra elegancijos, nėra tvirtybės, nėra ryžtingumo. stoka, stoka... noriu tavęs paklausti: "kiek amžių tavyje tęsiasi žiema?", bet mano lūpos neranda tinkamų garsų. nenoriu tavęs išgąsdinti.
nežinau kaip paguosti.
noriu pasakyti, kad tai greitai praeis. bet tu ir pats žinai.
kaip žinai, kad ketvirtą valandą ryte pateka saulė. kaip žinai, kad gyvenimas nesustoja. kaip žinai, kad tai pasikartos.
ir manęs šalia tada nebebus.

2014 m. birželio 1 d., sekmadienis

people wait all week for friday, all year for summer, all life for happiness

You come home with dirt in your
mouth and under your fingernails,
say
“Mama, it’s the war out there!
It’s the war!”
She smiles slowly and
sets the table for dinner
while you say goodbye to the fairies,
to the monsters in the trees,
to the soldiers with plastic guns
hiding in the bushes,
and it’s all okay when you go to sleep
because it will still be there
when you wake up.

You smear strawberries over your
mouth at a family party, try
to convince everyone that you’re bleeding
and they laugh because you can’t
stop licking your face and giggling.
“It’s the war! Look, I’m bleeding!” They all hear brave. They all hear child.
They don’t understand yet,
and you don’t, either.
No one tells you about the war
growing inside of you, the one
you’ve been carrying like a small
country.

Now, though.
Now, you’re older.
Now, you’re 20
when you come home with
dirt in your mouth and under your fingernails, say
“It hurts, mama. The war, it hurts,”
and it’s not what you thought.
It’s not how you imagined it.
It’s quieter, more solitary.
It’s inside of you and
your body feels like a traitor,
like a home you left when you were
eight,
and how could you have ever
seen this coming?
How could you have ever been anything but a soldier?

Of course it’s the war.
It’s always been the war, sweet child.
Carry it well. Try.


ir vaikštai po kambarį be vietos. rankomis tampai megztinio kraštą, pirštai keliauja kūno linijomis, per šlaunis, perbėga klubus, pilvą, sustoja ties bamba, eina per krūtų tarpą, perbėga per iškilimus, kyla kaklu, palytėja apgamėlį po žandikauliu, apsistoja ties veidu, uždengdamos akis. nusimauni kelnes. drabužiai neguli ant odos. rankos bėgioja. stovi vidury kambario. pasimetusi. pasiklydusi. nebežiūri į nieką. negalvoji. rankos lyg gyvatės slenka drabužiais, kol lieki vien su kelnaitėmis. taip geriau. bet vistiek kažkas negerai. rankos neilsta. nebežinai ką daryti.
kaip ištrūkti
norisi ištrūkti
norisi, kad kas nors žinotų kaip tau norėtųsi išsinerti iš odos ir tapus kažkuo kitu nuskristi. suplakti sparnais ir nuskristi. norisi, kad kažkas žinotų. bet tuo pačiu niekada net negalėtum pagalvoti, kad kažkas suprastų. kad kažkas pasakytų tinkamus žodžius, kurie padėtų. kad kažkam rūpėtų. niekam nesakai. niekada. draskai ir kandžioji save. beveik neskauda. stengiesi nežiūrėti. nieko nematyti. nejausti. bet negera, negera... negali nustovėti. negali nusėdėti. visur niežti. visur skauda. bet tuo pačiu nieko nejauti. tuo pačiu jauti per daug. tuo pačiu jautiesi atbukusi. rūkas. stengiesi nesuprasti. sunku kvėpuoti. žinai, kad praeis. visada praeina. niekada neužtrunka. gerai. nelengviau. gal norėtum verkti. bet neverki. niekada neverki, melage. eini pagulėti. juk visada praeina. greitai drabužiai vėl gulės kaip reikia. ir nebesinorės skristi.

2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis

life slips away and ghosts come to play

I saw crimson and I saw blood. I saw your sadness and then I saw your sorrow. Like words on a page, my memories fluttered. I saw our trainee days and I saw the day of my judgement. I saw your chase and I saw your tears. And despite all those meaningless things - everything that led up to this point - I can say that I regret nothing. How could I kill you when you seemed so sorry?

fukk kaip nekenčiu, kai nervinuosi. iš proto einu... šiek tiek. dar laikausi. ir vis per vairavimą. būtų dzin, jeigu tik nereiktų mokėt pinigų. gaila jų. ir šiaip shitty feeling būna, kai neišlaikai. visai nefaina. taip ir gyvenam. whatever. nebenoriu rašyt.

atėjau išnaujo su kažkokia mintim ir beeidama fukkin pamiršau dėl kokio bullshit norėjau pasigraudent aš čia blet. ai, ko čia pykt. seriously.

2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

who cares about your lonely soul

I looked at everyone and wondered where they came from, and who they missed, and what they were sorry for. 

trenkit man, kad nerašau. ai, pati sau trenksiu. nei čia jum rūpi, rašau gi ar ne. pft.
tai va, tipo buvau rygoj ir stokholme. ir šiaip plaukiau keltu (m/s isabelle ship yooo). ketv ale laikau mokyklinį praktikos (taip lol, kad net nebelol). neinu intensyviai į šūlę. nes galiu. nes nenoriu. nes man gera tarp savo keturių sienų. skauda industrial. dabar jau abi skyles. gal rimtai reiktų pradėt valyt padoriai...
ai tingiu daugiau ka rašyt. užteks.

2014 m. balandžio 2 d., trečiadienis

say goodbye as we dance with the devil tonight

You lost all interest in this world. You were disappointed and discouraged, and lost interest in everything. So you abandoned your physical body. You went to a world apart and you’re living a different kind of life there. In a world that’s inside you.

i present to you... an adult. yes, hello that's me.
reik gal parašyt kas dedas, kadangi negaliu padoriai šneket ir šiaip skauda.

jau dieną po 18 ėjom su raima pirkt gert gimtadieniui, išleidau bene vos ne šimtą litų. daug butelių liko neišgerta ir dabar guli mano juodosios skylės spintelėj. tikiu, proga tų vargšų neišgertų butelių dar pareis. išsiošiau kaip ir pridera, prisigėriau smarkiausiai, truputį kartais buvo sunku, bet managinau sėkmingai. antrą kart susitikau su raima, btw, ir po gimšio iki pat pirmadienio faktiškai nieko daugiau nedarėm tik miegojom, valgėm ir maigėm pc. aš miegojau daugiau tho (sori), turbūt reikėjo atstatyt chakrų harmoniją kūne, nes buvau itin leisgyvė. pirmadienį išdūmėm į vilnių, o ten nusigavom pas gincę. ekspromtu paėmiau ir pagalvojau "fuck it" bei įsivėriau į liežuvį auskarą. taip pat industrial į kairę ausį. tada nusigavom iki panoramos, ten nusipirkau suknelę iš NY, tada ėjom į čili picą, ten užsisakiau makaronų ir susidūriau su sunkumais. taigi. dabar valgau vien skystą trintą maistą, tiksliau, susrebiu į skrandį viską. ir amžinai galugerkly jaučiu vaistų skonį. bet nieko. tiesiog laukiu kada atitins. nes dabar švepluoju siaubingai. ir šiaip skauda. jaučiau kaip adata eina per liežuvį. šiek tiek netgi skaudėjo. ausis buvo px. ir dabar px. tik kas per ironija, kad rodos atsiguli į patalus ramiai pamiegot ir pradeda viską skaudėt ir tvinkčiot. dieve mano. šiandien dar vos avarija neįvyko vairuojant su instruktorium (ne mano kaltė butų buvus, mwhaha, bet gaila mašinos), tas tik kirto per stabdžius, nors šiaip gyvačiokas išsiraitęs ant keleivio sėdynės kaip katinas amžinai. refleksai geri. po 5 dienų atostogų pilnametystės proga nuėjau į mokyklą, viena draugė pabuvo mano balsu per anglų pamoką. oh well. rytoj xuj bus. mama šiandien pratrūko ir pradėjo rėkt dėl liežuvio auskaro įvairiausias bjaurybes, bet nieko tokio. gal man reiktų jau baigti. išsivalyt dantis. prasiskalaut hexoral. pasipurkšt ausį. susitvarkyt. ir bandyt eit miegot. laukia ilga diena, kai negali šnekėt.