one in a million

i don't wanna be the girl who has to fill the silence

the quiet scares me 'cause it screams the truth

ha ha ha. ai, vis dėlto, linksma gyvent. nors klaviatūra beveik neveikia, nemažai raidžių tenka copy~paste būdu rašyt. 

turbūt mirsiu, jeigu viso to neteksiu, ką dabar turiu. o, kad tai niekada nesibaigtų. gaila, kad viskam ateina pabaiga. bet dabar aš laiminga dėl tų akimirkų. blogų, viliojančių, linksmų, pašėlusių. chi chi chi.

nebenoriu būti viena, kai yra jie.

we are sky, we are sea

verta paminėti šią dieną, tikrai verta.

SAUSIO 21 DIENA

praėjo trys metai, Ema. kaip tu sakei, lyg 10 metų. kaip aš sakiau, lyg 10 dienų. ir tai tas pats. o, kiek būta pas mus visko. ir pykčių, deja, dažniausiai mano. ir meilės reiškimo priepuolių, kad atrodo, jog vaikštom metru aukščiau virš žemės. ir tų "užknisi mane", again dažniausiai iš manęs. ir tiek daug pažadų "atvažiuosiu", bet vėliau "negaliu". ir tas visiškas pasitikėjimas, kurį jaučiu tau (ir tik tau). ir tas jausmas, kad visada turėsiu į ką atsiremti, kai bus sunku. ir tos ašaros, kai verkėm kartu dėl blogo gyvenimo. ir juokas, skambantis mūsų ausyse. ir tos didelės, geros geros geros svajonės. ir, atsimeni, vasaros misijų sąrašas (mes būtinai jį visą padarysime). ir tų brangių žodžių ieškojimas, išsigelbėjimo ratas, kai kuri nors iš mūsų skęsta. ir tos ilgos diskusijos (pati žinai dėl ko labiausiai ginčijomės). ir tie visi "labanakt" ir "labas rytas". ir daug daug kartų kartoti žodžiai, kad liksim amžinai.  ir  tas manęs iškentimas, nes Dievas mato, nesu lengvo charakterio. ir kaip tu sugebi lyg niekur nieko toliau kalbėti, nesvarbu, kad aš tave trumpam pamiršau. ir tie visi išsisakymai, po kurių būna daug lengviau. ir aš šventai tikiu, kad mes vis tiek gausim progą naktį atsigulti ant šlapios žolės, stebėti vasaros nakties dangų; kad turėsim progą nakvoti palapinėje, tada išbėgti iš jos naktį ir pasišlaistyti po miestą. dar nepamirškim tų bėgiojimų naktį. ir pokalbių. ir tylos minučių. ir juoko. ir visko visko visko.



tu neįsivaizduoji kaip tau dėkoju.
AČIŪ už viską

you don't care about me

i'm not happy

do u care? of course, no.

i'm ready to die

tokia su***** diena. o jeigu žvelgiant iš šono:

klasiokus per pamoką kvietė pas "mokyklos galvas", mat kai kas pasidarbavo su kažkurios mokytojos mašina (chi chi chi).
dar girdėjau, kad kita klasė apmėtė pradinukų mokytoją sniegu.
ir tos kitos klasės mokiniai pareiškė: "mes norime įsiminti paskutiniais metais šioj mokykloj". argi ne žavinga?

o aš ir toliau žemyn, žemyn, žemyn.


tai kur cigarečių pakelis, ką?

smsmaniac

 

heh, praeitą savaitę (01.10-17) netryniau nė vieno parašyto sms, nes norėjau sužinoti kiek parašau per savaitę sms žinučių.



rezultatai: 1125 sms per savaitę
vidurkis: 160 sms per dieną

daaaaaaug. kažkaip galvojau, kad mažiau. juk nesinešioju telefono visur (*pagalvoja, kad iš dalies kartais meluoja*). ech, yra kaip yra. dėl tokių skaičių galiu padėkoti daugiausia Emai, antroje vietoje Skaistė, trečiąją dalinasi Indrė-Eglė-Vaida.


tiek apie tas žinutes.

my name is

RŪTA

 Vardo diena – III.27. Vardo skaičius – 6

Rūta – iš liet. “darželio gėlė”; hebrajų “draugė”.

Rūtos gali tapti geromis menininkėmis, rašytojomis, žurnalistėmis. Jos geros tyrinėtojos, protingos ir romantiškos, sentimentalios ir jautrios keliautojos. Įdomios ir patrauklios vyrams, turi labai daug gerbėjų.

Rūtų jausmai gilūs, nors iš prigimties jos nepriklausomo charakterio ir nesiduoda kitų valdomos. Jos gali labai stipriai prie ko nors prisirišti, tačiau joms sunku ilgai būti su vienu žmogumi – joms reikalingos permainos.

Rūtos seksualiai agresyvios. Vyriškiai persekioja savo pasirinktąją partnerę iki tol, kol neužkariauja jos širdies. Visgi jos pakankamai švelnios ir stengiasi kitų neįskaudinti. Gali būti nuostabios meilužės.

Rūtos visada stengiasi pranokti kitus ir niekada nenori būti pavaldžios, kadangi mėgsta valdžią ir yra patenkintos, kai joms pasiseka. Savo idealams įgyvendinti jos negaili energijos ir ryžto, negali pakęsti abejonių ar kitokio pobūdžio persekiojimų, kurie gali būti kliūtimi įgyvendinant planus. Jos laukia ir sulaukia visiško pavaldinių atsidavimo. Pačios būdamos disciplinuotos, jos paklūsta visoms taisyklėms ir to paties reikalauja iš kitų. Dėl tos priežasties jos gali būti nuostabios vadovės.

show me the world that’s inside your head

Man šalta,
bet tu esi šalia,
nors ir už daug šimtų mylių –

apkabini mane.
nepaleidi
manęs
nepaleidi

i'm gonna lose my mind

o, kokie jausmai užplūsta, kai...
ir svajoju aš tada, kad nebūtume galėję susitikt. mes tebuvom vaikai, aš tebuvau vaikas, kuris nebijojo pakelt prieš save rankos. o tu nepykai, klauseisi, nepalikai. juk buvau beprotė, nesupratau, kad elgiuosi kvailai.
o tu buvai čia, šalia manęs ir sakei, kad myli. vaikiškai, paprastai, bet taip nekaltai.
skendau ir skendau, skendau skendau skendau...

dabar, kai pagalvoju, ką tu darei, jaučiuosi kitokia. gal ir tu prie to prisidėjai, dar ir dabar griauni ir statai, lipdai kitokią mane.
duokit man užmaršties vaistų, stebuklingą taurę raudono skysčio, kvepiančio pamirštais prisiminimais. godžiai išgersiu iki paskutinio lašo, leisiuosi užvaldoma. leisiuosi tapti prijaukinta, tik, maldauju, leiskit man pamiršti.

viską.


žinau, jums būtų gaila. bet, supraskit, gal tada galėčiau pradėti gyvent iš naujo. o dabar... įkalinta savyje. uždaryta ir supančiota tų žvilgsnių, apsikabinimų, ištartų žodžių.


toliau skęstu.

are we living? or are we dying?

nemoku aprašyti savęs, nes tai per didelis siekis, per didelis tikslas, daug daugiau, nei mano protas man galėtų leisti. nebandysiu. tiesiog rašysiu.

Just because she comes off strong, doesn‘t mean she didin‘t fall asleep crying. Even though she acts like nothing‘s wrong, maybe she‘s just really good at lying.

laukiu tų naktų, kai basa gali išlipti pro savo kambario langą, atsisėsti balkone ir žiūrėti į žvaigždėtą dangų. kai gali dėl malonumo prisidegti cigaretę ir tau visai nesvarbu, kad kažkur kitur žmonės kovoja dėl savo gyvybės. kad kažkas verkia dėl nelaimingos meilės, o gal keikia gyvenimą.
dėl tokių akimirkų verta gyventi. tikrai manau, kad verta. ir lauksiu dar daug mėnesių, kol tai patirsiu, bet tikrai verta.
laukiu tų naktų, kai gali bėgiot po ištuštėjusias gatves, būti aplojama nepažįstamų šunų ir grįžti namo vos beatgaunanti kvapą. ir taip gera, taip lengva kažkur ten viduje, kai įkvepi nakties oro, tarsi jis pravalytų visas blogybes sieloje ir širdyje.

gal kartais tikrai naktimis verki dėl meilės ir keiki gyvenimą, gal kartais tikrai jautiesi lyg šiukšlių dėžė, o tada, tais kartais tau skaudžiai reikia žmogaus, kuris suprastų. bet tada mes užsiėmę. pamirštam tokias akimirkas, kurias patiriat jūs.