2011 m. sausio 16 d., sekmadienis

are we living? or are we dying?

nemoku aprašyti savęs, nes tai per didelis siekis, per didelis tikslas, daug daugiau, nei mano protas man galėtų leisti. nebandysiu. tiesiog rašysiu.

Just because she comes off strong, doesn‘t mean she didin‘t fall asleep crying. Even though she acts like nothing‘s wrong, maybe she‘s just really good at lying.


laukiu tų naktų, kai basa gali išlipti pro savo kambario langą, atsisėsti balkone ir žiūrėti į žvaigždėtą dangų. kai gali dėl malonumo prisidegti cigaretę ir tau visai nesvarbu, kad kažkur kitur žmonės kovoja dėl savo gyvybės. kad kažkas verkia dėl nelaimingos meilės, o gal keikia gyvenimą.
dėl tokių akimirkų verta gyventi. tikrai manau, kad verta. ir lauksiu dar daug mėnesių, kol tai patirsiu, bet tikrai verta.
laukiu tų naktų, kai gali bėgiot po ištuštėjusias gatves, būti aplojama nepažįstamų šunų ir grįžti namo vos beatgaunanti kvapą. ir taip gera, taip lengva kažkur ten viduje, kai įkvepi nakties oro, tarsi jis pravalytų visas blogybes sieloje ir širdyje.

gal kartais tikrai naktimis verki dėl meilės ir keiki gyvenimą, gal kartais tikrai jautiesi lyg šiukšlių dėžė, o tada, tais kartais tau skaudžiai reikia žmogaus, kuris suprastų. bet tada mes užsiėmę. pamirštam tokias akimirkas, kurias patiriat jūs.

Komentarų nėra: