SAUSIO 21 DIENA
praėjo trys metai, Ema. kaip tu sakei, lyg 10 metų. kaip aš sakiau, lyg 10 dienų. ir tai tas pats. o, kiek būta pas mus visko. ir pykčių, deja, dažniausiai mano. ir meilės reiškimo priepuolių, kad atrodo, jog vaikštom metru aukščiau virš žemės. ir tų "užknisi mane", again dažniausiai iš manęs. ir tiek daug pažadų "atvažiuosiu", bet vėliau "negaliu". ir tas visiškas pasitikėjimas, kurį jaučiu tau (ir tik tau). ir tas jausmas, kad visada turėsiu į ką atsiremti, kai bus sunku. ir tos ašaros, kai verkėm kartu dėl blogo gyvenimo. ir juokas, skambantis mūsų ausyse. ir tos didelės, geros geros geros svajonės. ir, atsimeni, vasaros misijų sąrašas (mes būtinai jį visą padarysime). ir tų brangių žodžių ieškojimas, išsigelbėjimo ratas, kai kuri nors iš mūsų skęsta. ir tos ilgos diskusijos (pati žinai dėl ko labiausiai ginčijomės). ir tie visi "labanakt" ir "labas rytas". ir daug daug kartų kartoti žodžiai, kad liksim amžinai. ir tas manęs iškentimas, nes Dievas mato, nesu lengvo charakterio. ir kaip tu sugebi lyg niekur nieko toliau kalbėti, nesvarbu, kad aš tave trumpam pamiršau. ir tie visi išsisakymai, po kurių būna daug lengviau. ir aš šventai tikiu, kad mes vis tiek gausim progą naktį atsigulti ant šlapios žolės, stebėti vasaros nakties dangų; kad turėsim progą nakvoti palapinėje, tada išbėgti iš jos naktį ir pasišlaistyti po miestą. dar nepamirškim tų bėgiojimų naktį. ir pokalbių. ir tylos minučių. ir juoko. ir visko visko visko.
tu neįsivaizduoji kaip tau dėkoju.
AČIŪ už viską
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą