museum of broken relationships

Žmonės nežino, kam reikia žvaigždžių.
Nei vaivorykštės, nei rožių.
Aną naktį gulėjau ant nugaros dykumoje ir skaičiavau žvaigždes. Visos iki vienos jos mano - šviesos šaltinis, priminimas.
Su atida kiekvienai paskirta sava spalva, šiluma, vaidmuo istorijoje. Net užsimerkęs jas matau, nes žvaigždės mažytės ir krinta man į akis kaip dulkės.
Mane taip nuvargino kelionė, kad aš apsiverkiau.
Lietaus karalienė dainavo liūliuodama mane. 

tikras draugas tau turi duoti visiška laisvę. tada jis bus tikras draugas. man to trūksta. labai labai.

ir aš pykstu ant Eglės, kad ji nesugebėjo su manimi susitikti. turbūt nenorėjo, neturėjo pinigų atiduoti skolai. man įdomu ką ji pasakys apie tai, kad negalėjo. bet turbūt nieko. 

man skauda akis. lūpas. ak tos lūpos... aš jų niekada taip ir nepalikau ramybėje, visada kaip nors kankinau.
ak, aš net nežinau.
kur mano vieta? kur mano saulė? duokit jūs man saulę. mano nuosavą saulę. taip keista, dar kartą į rankas po šitiekos laiko pasiėmiau "Jaunatis" į rankas. norėčiau savojo Džeiko, nuosavo saugaus uosto, man, pasiklydusiam laiveliui vandenyne.