push me up against a wall and do dirty things to me

Never make eye contact while eating a banana.

eem... seniai nerašiau. nežinau, neturiu apie ką rašyt. neturiu ko gero, prasmingo ir meniško pasakyt.
tai va, gyvenu. dingo nuotaika kažkur, fak. net nesėdžiu prie forumų, kaip įprastai. o tai taip keista. nes pastarąsias dienas tik ir sėdėjau. dienos bėga greitai. mokykloje nieko naujo. mokausi, šypsausi, kalbu... šiaip lengva. kai esi atsiskyrėlė, tau nereikia vaidint linksmos, niekas nepaklaus ar viskas gerai, jeigu stovi nuošaly ir akivaizdžiai liūdi. niekam neįdomu. tu nesi to organizmo dalis, tave ignoruoja. oh, dar ir pastumia, įžeidžia. tu tik svetimkūnis, nepritapęs sistemoje. kvėpuoji, naudojiesi erdve, kuri priklauso tam organizmui ir štai ima ląstelėms ir nepatinka...

geez, ta biologija mane paveikė.

šiaip, ką aš žinau. vėl smarkiai svajoju, kad reikia pakeist kambarį, padaryt jaukesnį. tokį meilutį. nors jau dabar iš jo beveik nebeišeinu. skauda galvą. man negera. viskas atsibodo. atsibodo netgi tai, kad skundžiuos! aaah, kokia aš beviltiška. nenoriu pasakot apie ką nors linksmo. neįdomu. na, verkšlenimai irgi neįdomūs. šiaip pasiilgau savo kūrybos. eilėraščių. viso to rašymo. jaučiuos labai degradavus. labai labai. buka kaip bambukas. negerai, negerai. aš ir žvengiu, ir skaldau bajerius ir panašiai. tai taip paprasta. lyg vaikščioti nuogam. o taip. tik gėdos jausmas. kaip gaila. vakar susimąsčiau su kuo aš dalinuosi skausmu? nagi, su kuo? bus spėjimų? tavimi? ar ja? ahhh... deja. galvojau, galvojau, galvojau... rinkausi veidus vieną po kito. kai veidų galvoje nebeliko, suvokiau, kad su niekuo. kaip liūdna. net juokinga. bet tai niekam nerūpi. na, gerai, gal kažkiek kažkam rūpi. bet juk išsipasakojimai nepadeda. nežinau. aš nenoriu tokių šūdų. tokių... netikrų. aš noriu gyvo žmogaus. ne tų, kompo ekranų panosėj. nėr gyvo žmogaus. esu aš. manęs mažai. manęs per mažai. niekas nepadeda. einu namo viena. galvoju... kad... nežinau. kaip užbaigt? nežinau. velnias. po velnių viską.