2011 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

please stay with me

Who honors those we love with the very life we live?
Who sends monsters to kill us, and at the same time sings that we'll never die?
Who teaches us what's real, and how to laugh at lies?
Who decides why we live, and what we'll die to defend?
Who chains us, and who holds the key to set us free?
It's you.
You have all the weapons you need.
Now fight!

šimtasis įrašas. kaip malonu, išgerkime taurę laimės.
vidurnaktis, o aš dar nemiegu. parašysiu šitai ir eisiu. matyt. pasistengsiu. juk reikia miegot. nerimauju dėl lietuvių, dėl to, ką aš skaitysiu. nežinau ar klasė priims mano eilėraštį teigiamai. nieko aš nežinau. dėl visko jaudinuosi. dėl visko suku galvą. kartais norėčiau nusisukti sprandą. bet turbūt šitai jau sakiau šimtus kartų.
prie lubų prisikaliau šviesių, permatomų medžiagų. bet dar nebaigiau. pasidarysiu užuolaidas, širmą aplink lovą. pasidarysiu jaukų kambarį, kokio norėjau. tokį šiek tiek netvarkingą, pasimetusį, vėjavaikišką, kūrybingą, jaukų, šiltą. lubose supasi snaigės. pavasarį ir vasarą vietoj snaigių sūpuosis drugeliai. o man pasakas seks origami gervės, jeigu pavyks tokias išlankstyti. daug daug gervių. jos suksis ir supsis nuo vėjo, jos dainuos ir šoks, mokins mane kaip gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
draugė sakė, kad aš uždara. taip, matyt.
ah, ir lempą sudaužiau su plaktuku. mama liepė suklijuot. bet man ji graži ir sudužusi, tai kam klijuot? juk ji jos nenaudoja, ji mano. ir kalėdos artėja, tik o dieve brangus, kaip man trūksta sniego. aš apie jį taip svajoju. nuo pat rudens apie sniegą svajoju, storu sluoksniu nuklojusį Lietuvą. o jo nėra. kaip gaila. būtų dar jaukiau kambaryje, kai pro langą matytųsi sniegas. bet yra kaip yra, nieko nepakeisi.

dar viena ilga savaitė, kuri prabėgs man nematant. atostogos. kaip miela. ir naujuosius turiu kur švęsti, o tai netikėta. tikiuosi niekas nepasikeis iki to laiko.
man skauda akis nuo tų pjuvenų. jų visur pilna. kai baigsiu tvarkyti reikalą su lubomis, išsiurbsiu ir iššluostysiu kambarį. kalėdos stebuklų metas - Rūta tvarkosi kaip niekad.
eh. visgi gerai gyvenu. nors ant liežuvio galo taip ir sukasi "sunku gyvent". bet ką jau čia. pabūkim realiais melagiais.

Komentarų nėra: