- Why do you do this to yourself?
- Because I deserve it.
well, okey.
let's begin.
taigi, nėjau į mokyklą. ką žinau, šalta man ir viskas, mamos išprašiau ir panašiai. įsirašiau simsus vėlei, bet nežinau, po to ištrynimo, kai dingo mano mylimiausia šeima, MANO šeima, tai kažkaip nebelabai ką ir noris kurt. sukūriau elfę, lezbietes, skurdžią šeimą be kodų... ir išjungiau.
skauda galvą, as always.
apie nieką iš esmės daug negalvoju. nieko prasmingo. tiktai degraduoju prie kompo. neturiu net knygos kokios paskaityt. labai patiko "alkis" knyga. patariu paskaityt.
viskas. užsižiūrėjau į kažką ir nebežinau ką rašyt, nes neturiu nieko galvoje, tik kažkokį degraduojantį alkį, skausmą, klyksmą.
"Tu galėtum būti konsultantė, atsakyti į žmonių klausimus, jiems prireikus informacijos."
"Galėtum būti mokytoja, nes turi daug kantrybės."
"Tu galėtum būti humoristė, nes esi labai linksma."
"Rašytoja, moki išlieti mintis, sudomini savo fantazija."
"Vadybininkė."
"Žinok nežinau. Neilgai pažįstu tave."
"Manau galėtum būti žurnalistė arba kosmetologė."
taigi, šiandien vietoj ekonomikos buvo lyg ir psichologija. ir grupėse po dešimt susėdom, bei rašėm teigiamas savybes apie kiekvieną anonimiškai, bei koks darbas galėtų mums pritikti. o štai mano lapelis. iš to susidariau nuomonę, kad arba aš visokia, arba aš kitiems visokia, arba jie čia ant bajerio. haaa.
o jūs ką manot? koks darbas man labiausiai tiktų?
šian visą dieną kvaišau dėl fizikos. na ir ką, šūdinai gavos. vienintelė sėdėjau viena, laboratorinį teko irgi vienai daryt, bet sekėsi... na gal manau visai neblogai, nes nebuvo taip jau ir sunku sujungt tuos visus elementus pagal schemą. bet toliau buvo blogai. per matematiką nebegalėjau mokintis, nes iš tų nervų pavažiavo protas ir su E žvengėm kaip... kaip... kaip... nu gi kaip?! kaip dvi kvaišelės. dvi klasiokės net atsisukę žiūrėjo, dar bala žino kiek buvo atsisukę, nes matyt garsiai kvykėm, net mokytoja tildė. ir šiaip gavau trejetą dar. taigi smagu.
grįžau neseniai, skauda galvą kažkiek. eisiu dirbt su ps. seniai kėliau naują setą lj'aunan. sooo, salimaleikum.
"Give me one good reason to why you cut!"
You wouldn't understand even if I tried to tell you...
"Well try."
It's like... Imagine being in a room with the one person you hate most in this world, there's no windows or doors so you can't just get up and leave. This person sits there and yells at you, they tell you how fat, ugly and worthless you are, how nobody in thier right mind would eber want you in their life, and how you're better of dead. The only way to get that one person to shut up is bu hurting them.. This is my head, there's voices telling me how fat, ugly and worhless I am, and if I don't hurt myself they don't shut up... I can't escape my mind...
I can't win, I'm fucking insane.
ou baby, im so insane.
taigi, praėjo jau metai su kažkiek naktų, kai parašiau čia savo pirmąjį įrašą. skaičiau kažkada visai neseniai ką esu parašius, galvojau kiek pasikeičiau, kiek visko įvyko. kaip viskas keitėsi ir mainėsi, niekas nestovėjo vietoje.
am... kas gi dabar. dienos panašios viena į kitą. mokykloj linksma tarp draugų, daug juoko, visokių nesąmonių, pokalbių, žvengučių, rimtų akimirkų, netikėtų...
galbūt šiek tiek paaugau. viduje. o gal ir ne. neprisimenu kaip jaučiausi tada. tada norėjau gyvent pašėlusį gyvenimą, gert, rūkyt, bastytis, meluot, bėgt, bučiuotis ir laižytis... ir aš visą tą padariau. ir dabar turėčiau atseit būt labai rami, ane? HAha. nu ką žinau. mama serga, im alone in home. neskaičiuoju tėvo. sooo, ryt kviečiuos dvi drauges. gal paošim, o gal ir ne. dabar ta mintis atrodo prasta. nes nusigers jos, o ne aš. jos kaip du vėjeliai, kuriuos bus neįmanoma suvaldyti.
nu ir nežinau ar man čia pavasaris ar koks gaidena, bet vidiniai pašėlę hormonai mano proto nežavi! i'm done here.
And if i float away,
i don't expect you to chase
after me.
Because no one does.
No one ever does.
ouu happy daays, ooo happy days!
yeah, just kidding. no, i'm serious. i don't know, maybe.
vakar ryte kaip išėjau iš namų, taip grįžau tik šiandien. neskaitant to, kad apie dešimtą vakaro buvau įslinkusi į namus kaip tikra ninja, nes reikėjo pasiimt daiktus nakvynei. heh. niekas taip manęs ir nematė nei išgirdo. jaučiausi nematoma. kaip plėšikė svetimuose namuose.
taigi buvau pas Eglieną su Katinu. buvo smagu, really! šiek tiek ištvirkavom, grabinėjomės, šokom, juokėmės, durniavom, fotkinomės, žiūrėjom visokias nesąmones, chatroulettinom... hehee. užmigau vėlei paskutinė, bet išsimiegojau pakenčiamai, lova buvo faina, na, tiklsiau išlankstoma sofa, tokia minkšta. dar Katinas per miegus ar ne per miegus paryčiais jaučiau su koja mane apsižergė... gal su savo bernu sumaišė, nežinau. buvo fun, vėliau vėl nulūžau. ilgiausiai neišlipau iš lovos. naktiniais persirengiau tik eidama namo.
dar susitikau su Vaida ir Žydrūne, pabuvom, nusipirkom kažkokį karamelinį tortuką... neturėjom kur eit ir valgyt jo, nuėjom į biblioteką (Skaiste, taip, TĄ biblioteką), valgėm, bet buvo kažkaip jau labai nepatogu... bent jau man. tai nuėjom į parkelį ir valgėm mes ten jį visą, apsiėdžiau nesveikai, tada susitikau su Katinu ir taip nuėjom pas Eglieną. jaučiaus kai bomžienė, bet valgyt tortą bibliotekoj... nežinau, ar aš labiau gatvės vaikas, bet parkely buvo jaukiau. ten visgi parkelis, neoficiali aplinka, ne rimta ir pan, nėra stebėjimo kamerų... oj apsauginiams pasirodėm jaučiu!
oh, per visą tą laiką mums labai pramušė šita daina. na, gal man ir Katinui labiau. bet vistiek. raitėmės pagal ją. o dabar ši daina gerina nuotaiką!
On December 22, 2012
I will go out of the house in my underwear and scream:
"I'M ALIVE!"
hello, babydolls.
here i am. sitting here. saying "hi". doing nothing. just writting in this blog.
taigi.
semestras beveik baigėsi. paskutinė savaitė. šiandien rašiau iš diskriminantų matieką, kad pasikelčiau bendrą pažymį, nes dabar gaunasi 3.33. labai linksma. fizikos netgi pasikėliau gavusi devintuką ir dabar išeina 5. o šiaip... nuo šeštadienio daugiau nieko neveikiu, kaip tik kliedžiu dėl simsų. ačiū, Raimonda, už kantrybę, mano džiaugsmas begalinis. nors kažkaip atrodo daugiau visokio stuffo prisirašiau... reiks tada dvigubai daugiau. o gali neveikt? nes kažkokie naktiniai tikrai neveikia. reiks trinti.
šiandien visą dieną mokykloje spygavau apie simsus. tyla. rūta kvykteli "simsai!". ką tik sutraškėjo kaulai. o turiu aš moterį, vyrą, vieną dukrą ir berniuką. dukra jau paauglė, berniukas vaikas. abu ryži. raudonplaukiai. kažkaip į tėvą, rudaplaukį, neatsigimė nei vienas. ot tai linksma. pamenu, ant stacionaro, kai turėjau šeimą ir keturius ar tai penkis vaikus, tai visi bernai buvo. hehe. dar įsirašysiu late night. vampyyyrai. heh, traukia ir viskas. gal tada vėliau ir pets. žiūrint kaip čia su mano kompo talpa gausis. reiks eit tuoj miegot. nors rytoj lyg ir nėra jokių atsiskaitymų, yė. o šiandien buvo anglų, geo ir matkės (man tik). taigi, grįžau ketvirtą. dar valgiau. prausiausi. dariau truputį namų darbus, nors čia papildomas darbas, kurio nebuvo būtina daryt.
per pilietinį buvo atėjusi mokinių taryba ir pasakojo apie savo veiklą, viską. eh, ten patys gražiausi ir stilingiausi mokyklos bernai. aš nelygis, net negalvoju. žodžiu, kai buvo mainų programėlė tarp visų trijų gimnazijų mūsų miesto, tai sakė, kad po to daug kas perbėgo iš kitų gimnazijų į šapoką. mat čia daug geriau. ir nesuprantu, kas čia tiek daug mokosi. na, well, gerai, vėliau bus sunkiau. bet... dabar, nepasakyčiau. žinoma, mokaisi, be to, visi stengiasi atseit, visi šperas bendrai daro... mokomės.
ooo, aš irgi mokausi, nors matyt jums taip ir neatrodo. nežinau. skauda kažkaip baisiai pečius. gal kas mėgsta masažą daryt? netgi mokėčiau! nes atrodo, kad mirštu. ok, limpa smegenakys.
Mėginu įsivaizduoti žmogų, kuris galėtų po mano mirties vaikščioti su mano kepenimis, mano plaučiais, mano akių obuoliais. Galvoju, koks nelaimėlis turėtų bėdos į savo krūtinę įsidėti tai, kas manyje atlieka širdies vaidmenį.
labas rytas! oooj, tikrai kad rytas. taigi taip gaunasi, kad kai jūs saldžiai miegate, aš rašau čia. galėjau miegot. tai ne, prikelt reikėjo. nežinau kas yra, bet dabar menkiausi garsai iš išorės mane pažadina. o ausų kamštukų nebeturiu. kaip užknisa. ir niekas nekaltas, tik jie patys, kad garsiai vaikšto, kad kosėja, kad siaubingai knarkia, kad įjungia televizorių per garsiai, kad trinksi, kad nemiega, kad miega... eisiu darytis kavos. skauda širdį. rimtai skauda, tiesiogiai. visą dieną. visą rytą. negaliu gulėt ant kairės pusės, nes su kiekvienu įkvėpimu duria.
apie šikną patyliu... :D ten kaip susitrenkiau krisdama į ledą, tai siaubas. ir dar tokia invalidiška turiu eit į mokyklą??? kokia neteisybė.
irrrrrrrrrrrrrrrrr, Skaiste, nebūčiau aš, jeigu nepaminėčiau tokios svarbios datos. taigi penktadienį tu atkeliavai. radai išeitį, zyzei zyzei ir iškovojai galimybę mane pamatyti. mano tėtis pavadino tave šustra :D mat jis nepratęs, kad kas su juo tiek pakalbėtų, kaip tu spėjai išeidama. o mama klausinėjo ir klausinėja apie tave ir dabar ir apie Emą.
saulytukai, praleidau nuostabų ir įsimintiną laiką su tavim. tu tokia miela. irrr tokia šiltutė, kvapnutė, švelnutė, minkštutė (tik nepradėk, perspėju). užmyluoju. nepaleidžiu.
- Koulai, - paklausiau, - kaip manai, ar aš esu mylėtina?
- Maždaug: "minkšta ir pūkuota"?
- Maždaug: "galinti būti mylima", - pasakiau.
Koulo žvilgsnis nenukrypo nė akimirkos. Vieną sekundėlę man kilo keista mintis, kad regėjau, kaip jis atrodė jaunesnis ir koks atrodys vyresnis. Tai buvo veriantis, slaptas žvilgsnis į jo ateitį.
- Galbūt, - atsakė jis. - Bet tu neleisi niekam pabandyti.
well, hello.
kažkaip nebe taip tankiai berašau į blogą, nes smarkiai sumažėjo visi tie mano filosofinių apmąstymų rezervai. o ir nepratus aš pasakot ką veikiu per dieną, kaip kokiam dienoraštyje. buvo mintis tokia, kad čia išsiliesiu, o ne tekėsiu kaip upelis pasakodama kur ėjau, su kuo kalbėjau, iš ko juokiausi.
taigi dabar nebelabai turiu kas ir rašyt.
svarsčiau kada užaugsiu. ar tai pastebėsiu ar tai ateis tyliai. ar tai bus greitai ar ne, ir ar išvis kada nors įvyks.
aš vis dar pamenu. protinga, bet grožio... well, ką galiu pasakyt, tas neužbaigtumas viską ir pasakė. ir ne aš šitai pasakiau. ne kuri iš jūsų. ne mano priešai. bandysit spėt? gal jau numanot? na, Ema čia turi daugiausiai šansų atspėt.
protinga.
bet...
ir skamba ir skamba ir skamba lyg aštrus priminimas.
ir atostogos tuoj baigsis. rytoj atvažiuoji tu, Skaiste. šiandien tik atsikėlusi susitvarkiau kambarį. tokia.. proga gera, nes šiaip kad AŠ VALYČIAU dulkes, tai ohoho koks atradimas.
šiaip tinginė aš. didelė didelė. šiandien skambina Eglė, aš dar miegu, o ta klausia ar noriu eit su ja iki Maximos. kur gi aš norėsiu. ir lyja šiandien. matyt ir rytoj bus blogas oras. nors lietus gražu. pro mano langą atsiveria pakankamai gražus gamtos vaizdas, o tas lietus suteikia visam tam tokią melancholišką eleganciją.
i wanna do epic bullshit with you.
įdomu, ko aš čia atsidanginau. galėjau likt niekur. bet juk Dievas neduos mums to, ko negalime pakelti ar ne? net per SPN to Dievo ne tiek jau ir daug. vien tik jo sūnūs. savotiškas bičiukas tas Dievas, tikrai.
niekaip jo nesuprantu.
I wonder if you ever just stop and think
"man, i miss her".
yoooou, tai ką, laukiu pasaulio pabaigos :D
šiandien per alfą tiek prisiskaičiau visko, kad beveik įtikėjau, jog ji ir bus, na, galėtų būt, i would like it. taigi, su naujais, meilės seilės, gyvenkim draugiškai.
soo, nežinau ką ir bepasakyt. reikia įsiamžint gi visgi bloge naujųjų proga. o šiaip tai sumaišiau čystai žemę su dangum. naktį su diena tiksliau. miegot nueinu penktą-šeštą ryto, keliuos apie... na, vakar atsikėliau pusę penkių, šiandien Skaistulė prikėlė pusę trijų. jaučiu mano balsas pasirodė visiškai nesuprantamas ir juokingas ar ne? :D toks paplaukęs įrašas šį kartą.
