i'm sorry i'm not good enough

"Give me one good reason to why you cut!"
You wouldn't understand even if I tried to tell you...
"Well try."
It's like... Imagine being in a room with the one person you hate most in this world, there's no windows or doors so you can't just get up and leave. This person sits there and yells at you, they tell you how fat, ugly and worthless you are, how nobody in thier right mind would eber want you in their life, and how you're better of dead. The only way to get that one person to shut up is bu hurting them.. This is my head, there's voices telling me how fat, ugly and worhless I am, and if I don't hurt myself they don't shut up... I can't escape my mind...
I can't win, I'm fucking insane.

ou baby, im so insane.

taigi, praėjo jau metai su kažkiek naktų, kai parašiau čia savo pirmąjį įrašą. skaičiau kažkada visai neseniai ką esu parašius, galvojau kiek pasikeičiau, kiek visko įvyko. kaip viskas keitėsi ir mainėsi, niekas nestovėjo vietoje. 

am... kas gi dabar. dienos panašios viena į kitą. mokykloj linksma tarp draugų, daug juoko, visokių nesąmonių, pokalbių, žvengučių, rimtų akimirkų, netikėtų... 

galbūt šiek tiek paaugau. viduje. o gal ir ne. neprisimenu kaip jaučiausi tada. tada norėjau gyvent pašėlusį gyvenimą, gert, rūkyt, bastytis, meluot, bėgt, bučiuotis ir laižytis... ir aš visą tą padariau. ir dabar turėčiau atseit būt labai rami, ane? HAha. nu ką žinau. mama serga, im alone in home. neskaičiuoju tėvo. sooo, ryt kviečiuos dvi drauges. gal paošim, o gal ir ne. dabar ta mintis atrodo prasta. nes nusigers jos, o ne aš. jos kaip du vėjeliai, kuriuos bus neįmanoma suvaldyti. 


nu ir nežinau ar man čia pavasaris ar koks gaidena, bet vidiniai pašėlę hormonai mano proto nežavi! 
i'm done here. 


happy birthday for my blogspot.