 |
| - Koulai, - paklausiau, - kaip manai, ar aš esu mylėtina? - Maždaug: "minkšta ir pūkuota"? - Maždaug: "galinti būti mylima", - pasakiau. Koulo žvilgsnis nenukrypo nė akimirkos. Vieną sekundėlę man kilo keista mintis, kad regėjau, kaip jis atrodė jaunesnis ir koks atrodys vyresnis. Tai buvo veriantis, slaptas žvilgsnis į jo ateitį. - Galbūt, - atsakė jis. - Bet tu neleisi niekam pabandyti. |
well, hello.
kažkaip nebe taip tankiai berašau į blogą, nes smarkiai sumažėjo visi tie mano filosofinių apmąstymų rezervai. o ir nepratus aš pasakot ką veikiu per dieną, kaip kokiam dienoraštyje. buvo mintis tokia, kad čia išsiliesiu, o ne tekėsiu kaip upelis pasakodama kur ėjau, su kuo kalbėjau, iš ko juokiausi.
taigi dabar nebelabai turiu kas ir rašyt.
svarsčiau kada užaugsiu. ar tai pastebėsiu ar tai ateis tyliai. ar tai bus greitai ar ne, ir ar išvis kada nors įvyks.
aš vis dar pamenu. protinga, bet grožio... well, ką galiu pasakyt, tas neužbaigtumas viską ir pasakė. ir ne aš šitai pasakiau. ne kuri iš jūsų. ne mano priešai. bandysit spėt? gal jau numanot? na, Ema čia turi daugiausiai šansų atspėt.
protinga.
bet...
ir skamba ir skamba ir skamba lyg aštrus priminimas.
ir atostogos tuoj baigsis. rytoj atvažiuoji tu, Skaiste. šiandien tik atsikėlusi susitvarkiau kambarį. tokia.. proga gera, nes šiaip kad AŠ VALYČIAU dulkes, tai ohoho koks atradimas.
šiaip tinginė aš. didelė didelė. šiandien skambina Eglė, aš dar miegu, o ta klausia ar noriu eit su ja iki Maximos. kur gi aš norėsiu. ir lyja šiandien. matyt ir rytoj bus blogas oras. nors lietus gražu. pro mano langą atsiveria pakankamai gražus gamtos vaizdas, o tas lietus suteikia visam tam tokią melancholišką eleganciją.
i wanna do epic bullshit with you.
įdomu, ko aš čia atsidanginau. galėjau likt niekur. bet juk Dievas neduos mums to, ko negalime pakelti ar ne? net per SPN to Dievo ne tiek jau ir daug. vien tik jo sūnūs. savotiškas bičiukas tas Dievas, tikrai.
niekaip jo nesuprantu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą