 |
In the madness of a silent eternity We'd find solace in False visions that protect us from reality. |
kada taip atsitiko, kad pradėjom neapkęst savo odos? plaukų, rankų, kojų, pilvo, krūtinės, nugaros, veido...? kada tai nutiko, kad žvelgiant į veidrodį, nematai nieko, kas tau patiktų? nepastebėjai, kaip atslinko tas bjaurus jausmas, kuris taip smarkiai įsikibo į tave visą, kad negali atsiplėšti net ir kaip benorėdamas. ar tau tai atsitiko staiga? visai nepastebimai, tyliai, bet vieną dieną, tokią pačią linksmą ir pilną juoko, supratai, kad štai tau pilvas išvirtęs, tai šlaunys įsivaizduojamu celiulitu pasidengę, ant veido matai spuogą ar du, užsikimšusias poras, o akys kreivos, o rankų nagai nevienodi, pirštai trumpi ir stori, plaukai neklusnūs... tai įvyko tyliai, tau nepastebint. vieną dieną, kurios tu neatsimeni, bet dabar pameni vakar ir šiandien ir poryt, nes kiekvieną dieną žvelgi ten, į atspindį, ir nematai nieko. galėčiau pasakyt, kad nežiūrėtum. kai kurie nežiūri. ir ramiau. nes ne taip viskas matosi.
o iš kur tada ta bulimija, anoreksija, apsiryjimai... vienos vaikšto lyg griaučiai, papilkėjusia oda, iškritusiais plaukais, amžinu šalčiu, nes nėra nė vieno papildomo gramo, nėra nė būtino gramo... o pažiūrėjus į veidrodį, ji mato savo su dvidešimčia kilogramų per daug, storą, dramblotą ir netobulą. kiekvienas odos ruoželis lyg priešas, kurio negali nugalėti.
apsiryji iš to liūdesio, o kai suvoki, ką padarei, kiek privalgei, kiek prigėrei, kad nepajautei, bėgi į tualetą, susikiši pirštus į gerklę ir išvemi dar nespėjusį apsivirškinti maistą, žiaukčioji, ašaros rieda ir krenta ten pat, į klozetą, kur ir vėmalai. o nuo kišimo į gerklę pirštus, ant krumplių atsiranda dantų palikti randai, nes juk tas atvėmimo procesas smarkus, dantys čiaupiasi, norint sulaikyti, taip ir lieka tie randai, prisiminimas visam gyvenimui. vaikštai su vėmalų kvapeliu, jautiesi stora, susinervini vos kažkiek ir vėl leki prie šaldytuvo, suvalgydama viską, ką tik pajėgi, vėl skuodi iki tualeto... dėl kiekvieno priaugusio gramo verki, badauji, vėl valgai, vėl vemi... karuselė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą