i became my own worst enemy, without noticing

Darling, believe me. Every day, every minute. I fight to find myself.

amen.
norėjau vakar parašyt čia, bet taip gavos, kad tik save sudaužiau ir stalą sutrankiau. baisiai susinervinau. kvailas daiktas tas blogas. reikėjo per html eit ir tvarkyt, kitaip niekaip... žodžiu. nesismulkinsiu.

ar kada nors buvot pajautę tą jausmą... kai jautiesi tarsi būtum rojuje - nėra jokio skausmo, vien šviesa. tiesiog pluduriuoji skaisčioje nebūtyje, kuri persisunkusi laime, kur nevyksta nieko blogo. gali skraidyti ir juoktis, nebijodamas, kad tave išvadins išsigimėliu ar keistu žmogumi. ten nėra ašarų, tik tyro džiaugsmo. kur gyvena tikros meilės žiedai ir gyvena amžinos dvi sielos dalelės. viskas tenai nuostabu ir tu jauti tą. bet tuo pačiu jauti, kad tau gniaužia gerklę ir norisi verkti iki kol akys išvarvės, norisi raudoti kol uždusi ir galų gale mirsi. tai pragaras, nes supranti, kad toji šviesa, apie kurią galvoji ir slaptai trokšti, niekada tavęs nepasieks. visi spinduliai nukris kažkur kitur. amžinai būsi šešėlyje, gyvensi jame, virsi juo. visada degsi kančių liepsnose. ir saulė bus lyg blankus ir skaudus atsiminimas. ar kada jutot tokią laviną per akimirką? man teko.

esu atsiskyrėlė. neturiu daug draugų realiam gyvenime, o tiksliau tai tris drauges. nėra ko nė lyginti, kiek kiti turi, tie vadinamieji populiarieji. už tai turiu virtualių draugų. daugiau. galbūt apie tai vertėtų susimąstyt, bet ką žinau. tiesiog labai dažnai mane užknisa žmonės. tas jų amžinas plepėjimas, nesąmonių šnekėjimas. kad tik užpildyt tylą ir nejaust jos. kartais pareinu namo... nušveičiu daiktus ir užsidarau. užsirakinu. motina nesugeba iš manęs išpesti nė žodžio. aš tiesiog nebegaliu. nenoriu žodžių, nenoriu sukelti oro vibracijų ir bangų. nenoriu. bet kartais man taip norisi su kuo nors pasikalbėti. įdomiomis temomis. įtraukiančiais pokalbiais. apie viską, bet rimtai, nuoširdžiai, atiduodant dalelę savęs. ir, pasirodo, kad tokio žmogaus nėra. einu per telefonų knygą, praeinu visus numerius iš eilės. jų gal šimtas su viršum. išjungiu. užsimerkiu. suspaudžiu lūpas. ir stengiuos ignoruot tą troškimą pašnekėt. apskritai, gyvenime tebuvo du žmonės, su kuriais galėdavau šitaip pašnekėt. bet jie abu dabar yra nepažįstamieji ir, manau, manęs nemėgsta. na ką gi, čia jau aš kalta, manau. tiesiog tokiomis akimirkomis suvokiu, kad turiu nieką ir neturiu savęs.