2012 m. birželio 20 d., trečiadienis

behind every beautiful thing, there’s some kind of pain

As I took another breath, I saw the three stars again. They were not calling to me; they were letting me go, leaving me to the black universe I had wandered for so many lifetimes. I drifted into the black, and it got brighter and brighter. It wasn’t black at all - it was blue. Warm, vibrant, brilliant blue…I floated into it with no fear at all.

kažkada aš buvau kitokia, bet panaši. buvau depresuota ir labai liūdna. labai. nekenčiau savęs taip smarkiai, kaip tik galima įsivaizduot. bjaurėjausi spoksodama į veidrodį. stovėdavau prieš tą atspindį minutėmis, tyrinėdavau save... ir kuo daugiau žiūrėdavau, tuo daugiau matydavau baisių, siaubingų ir negražių dalykų. nemylėjau savęs. per dienas skrajojau kažkur kitur, kuo toliau nuo realybės. niekas per daug nerūpėjo, viskas skaudino. tesinorėjo apsitraukti šarvais ir apsisaugoti nuo visko, nuo viso pasaulio, nuo visų žmonių. norėjau pabėgti. norėjau išnykti. norėjau užmiršti. praradau save. mano mintys klaidžiojo, buvau pasiklydusi ir pamesta savęs pačios. rodėsi, kad viskas prarasta ir viskas užmiršta. ir kad niekas nebegerai. kad viskas blogai. svarbiausia, nebuvo nė mažos prošvaistės, kad viskas pagerės. tais laikais daug verkdavau. ir gulėdavau lovoje. gulėdavau susiraičiusi po anklodėmis, paslėpusi šlykštų veidą ir raudodavau. dėl visko - kartu ir nieko. motina manė, kad sergu, kad man bloga. bet kaip jai pasakyt, kad mano kūnui su sveikata viskas gerai. tai vidus griūva, serga, pūliuoja ir kraujuoja. byrėjau dalimis.
nežinau, nepamenu kas mane privertė pabandyti viską pakeisti. galbūt vieną naktį tai suvokiau. galbūt rankose laikydama ašmenis, kurie turėjo perrėžti odą. galbūt tiesiog einant gatve. bet priverčiau, įsakiau sau pasikeisti. griežtai uždraudžiau sau save pjaustyt. įsakiau sau save mylėt tokią, kokia esu. įsakiau sau pasikeisti. įsakiau sau pamiršti liūdnas mintis. įsakiau sau šypsotis. išmečiau juodą nagų laką, palikau spintoje dulkėti juodus drabužius. įsakiau sau rengtis spalvotai. įsakiau sau nebeliūdėti. pasakiau sau "gana".

ir man iš tikrųjų gerai sekėsi. tikrai. tapau visiškai kitokia. na, gal nelabai, bet aš labai stengiausi. juokiausi ir šypsojausi net kai nederėjo. šypsojausi ir juokiausi kai kitiems buvo sunku, kai kiti buvo rimti, kai ir man reikėjo tokiai būti. nustojau verkti. pasakiau sau, kad tai šūdas, kad tai silpnavalių veikla. nes aš sau teigiau, kad esu stipri. kad aš pasveiksiu. paimsiu ir suklijuosu šūkes, kuriomis buvau pavirtusi.
dėl veidrodžio... išmokau žiūrėdama į jį savęs nebematyti. nebetyrinėjau savęs. apskritai, dar dabar stengiuosi į jį nežiūrėt. nes man bloga nuo atvaizdo. šito nepagydžiau. įdiegiau sau, kad man vienodai. kad man viskas px. kad aš dzinbudistė. ir kad manęs niekas nežeidžia, kad niekas negalės. tai aš daužysiu kitų širdis, maniškės niekas nepalies. būsiu lyg tolimas uostas nežinomoje saloje. ir man sekėsi. galbūt ir sekasi. aš čia - jūs galvojat. bet kartu esu toli. aš kalbu - jūs girdit. bet kalbu tik tai, ką noriu, kad girdėtumėt. ir dėl to ant manęs, tiesą sakant, pyksta, bet man nerūpi. ak, kiek jūs, net jūs, mano menko gyvenimėlio šnipai, nežinot. kiek aš netylėjus, kiek nepasakius... kiek jūs daug nežinot. tikrai neperdedu. gal ir norėčiau pasakyt... bet tada pagalvoju, koks skirtumas? tai nieko nepakeis. ir jums vis tiek nebus aktualu, nebus įdomu. nes jūs nedalyvaujat mano gyvenime, ne, deja. apgailestauju, kad taip užsidariau. bet šitaip daug lengviau. jaučiuosi saugesnė galvodama, kad turiu visas stiprias kortas rankoje, jums sumesdama silpnąsias. ne vien jums. visiems. jesus, kai pagalvoji... kas gi mane pažįsta? dabartinę mane. tokią, kokia esu. nuluptą, atsivėrusią, nuogą. niekas. o gi niekas. net tie žmonės, su kuriais bendrauju kiekvieną dieną - nepažįsta. mane pažinojo keli žmonės. bet mes keičiamės, ir kai pagalvoji... niekas nieko nepažįsta. nes niekas nemoka kalbėtis. niekas nemoka klausytis. niekas nemoka suprasti.
štai iki ko priėjau. nuo depresijos iki užsidarymo. izoliacija. man nerūpi. viskas atrodo taip komplikuota. todėl aš negalvoju. negalvokit ir jūs.

1 komentaras:

MarionetteOfHarmony rašė...

Bet tu vistiek nuostabi, brangioji